„Mūsų tyrimo rezultatai dar papildo jau turimus duomenis, jog miego vaidmuo labai svarbus, svarbi kiekviena naktis, nes tik miegas gali užkirsti kelią kognityvinių funkcijų silpnėjimui ir ankstyvai mirčiai nuo įvairių priežasčių“, – teigia tyrimo autorė Rebecca Robbins iš Harvardo medicinos mokyklos, besispecializuojanti miego tyrimuose.
Miego, demencijos ir ankstyvos mirties nuo bet kokios priežasties ryšys kelia ypatingą nerimą, sako ekspertai ir pabrėžia, kad viskas dėl žalingų ne tik amerikiečių, bet ir žmonių visame pasaulyje įpročių. Kaip teigia Pasaulio miego bendrijos ekspertai, miego trūkumas kelia grėsmę net 45 proc. pasaulio gyventojų.
Priklausomai nuo amžiaus, naktį turėtume miegoti nuo septynių iki dešimties valandų. Deja, bet net kas trečias amerikietis miega per mažai, sako JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atstovai. Be to, 50-70 mln. amerikiečių susiduria su tokiais miego sutrikimais kaip miego apnėja, nemiga ir neramių kojų sindromas, kurie kaip reikiant apkartina nakties poilsį.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai tai vadina „visuomenės sveikatos problema“, nes sutrikęs miegas asocijuojamas su didesne tokių būklių, kaip diabetas, insultas, širdies ir kraujagyslių ligos ir demencija rizika.
Didesnė rizika
Tyrimo, kurio išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „Journal of Sleep Research“, analizuojami „National Health and Aging Trends Study (NHATS)“ duomenys – tai interviu su 6376 „Medicare“ paslaugų gavėjais.
Naujausiam tyrimui buvo pasitelkti 2011-2018 metų duomenys, koncentruojantis į didžiausios rizikos kategorijai priklausančius žmones – tuos, kurie miego problemų patiria „itin dažnai arba beveik kiekvieną naktį“.
Miego sutrikimai, kuriuos įvardijo patys tyrimo dalyviai, buvo palyginti su kiekvieno paciento ligos istorija.
NHATS tyrimas renka kasmetinius miego duomenis, tad ir naujas tyrimas leido įvertinti kiekvieno paciento aštuonerių metų miego istoriją, o tai žymiai informatyviau nei konkretaus momento analizė. Anot R. Robbins, tai bene didžiausias šio tyrimo privalumas, nes „miego sveikata laikui bėgant gali kisti“.
Dar viena šio tyrimo stiprioji pusė – galimybė palyginti naktinių pabudimų ir negalėjimo užmigti vaidmenį demencijos ir ankstyvosios mirties rizikos atžvilgiu.
„Nustatėme stiprų keblumų užmiegant ir pabudimų naktį ryšį su demencija ir ankstyva mirtimi nepriklausomai nuo priežasties. Ir tokia išvada galioja nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, pajamų, išsilavinimo ar lėtinių ligų“, – konstatuoja R. Robbins.
Taigi, žmonės, kuriems sunku užmigti, anot tyrimo išvadų, turi net 44 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką nepriklausomai nuo jos priežasties. Tie, kurie dažnai nubunda naktimis ir patiria sunkumų vėl užmigti, rizikuoja dar labiau – jiems ankstyvos mirties grėsmė išauga iki 56 proc.
Panaši situacija ir su demencijos rizika: reguliariai sunkumų užmiegant patiriantys asmenys turi 49 proc. didesnę demencijos riziką, o naktimis neramiai miegantys, besiblaškantys ir pabudę nebeužmiegantis tuo rizikuoja 39 proc.
Ekspertai akcentuoja, kad visgi didžiausią demencijos ar ankstyvos mirties nepriklausomai nuo priežasties riziką turi tie, kurie ne tik sunkiai užmiega, bet ir užmigę dažnai pabunda.
„Išsiaiškinome, kad 56 proc. didesnė demencijos ir 80 proc. didesnė ankstyvos mirties nepriklausomai nuo priežasties rizika tiems, kuriuos vargina reguliarūs abu miego sutrikimai – tiek vargas užmiegant, tiek prabudimai naktį nebegalint užmigti“, – komentuoja R. Robbins.
Papildomi tyrimai
Kokybiškas miegas itin svarbus bendrai sveikatos būklei ir kognityviniams ištekliams, konstatuoja ekspertai.
2017 metais atliktas tyrimas su sveikais vidutinio amžiaus žmonėmis atskleidė, kad pakanka vos vienos prastai miegotos nakties ir galvos smegenyse pradeda kauptis tam tikri baltymai – tai vienas iš svarbiausių Alzheimerio ligos simptomų. Beta amiloidai – lipnūs baltymų junginiai, sutrikdantys smegenų ląstelių komunikaciją, galiausiai besikaupdami tas ląsteles pražudo.
Savaitė sutrikusio miego padidina kita baltymo, siejamo su Alzheimerio liga, priekinės smegenų dalies demencija ir demencija su Lewy kūneliais atsiradimu – Tau baltymo – kiekį.
2017 metais dar vienas tyrimas lygino demencijos žymenis stuburo smegenų skystyje ir miego sutrikimus. Paaiškėjo, kad miego sutrikimų varginami žmonės dažniau siejami su Tau patologija, smegenų ląstelių pažeidimais ir uždegiminiais procesais. Ryšys aktualus ir atmetus tokius veiksnius kaip depresija, kūno masė, širdies ir kraujagyslių ligos ir vartojami migdomieji vaistai.
Jeigu per naktį nepavyksta išmiegoti septynių ar aštuonių valandų, taip pat padidėja demencijos rizika, teigiama balandį paskelbtose kito tyrimo išvadose. Mokslininkai 25 metus stebėjo beveik 8 tūkst. žmonių ir pastebėjo, kad „amžiaus grupėje nuo 50 iki 60 metų didesnė demencijos rizika tiems, kurie naktį išmiega šešias valandas ar mažiau“ (lyginant su tais, kurie išmiega septynias ir daugiau valandų).
Jeigu miego trūksta 50-70 metų amžiaus tarpsnyje, demencijos rizika išauga 30 proc. ir nepriklauso nuo „sociodemografinių, elgsenos, kardiometabolinių ir psichinės sveikatos veiksnių, įskaitant depresiją“, akcentuoja tyrimą vykdę mokslininkai.
Ką daryti?
Kol kas medicina negali pasiūlyti vaistų nuo demencijos, tačiau yra dalykų, padedančių sumažinti jos riziką.
Meskite rūkyti, ribokite suvartojamo alkoholio kiekį, rinkitės tik subalansuotą mitybą, sportuokite, išlikite psichiškai aktyvūs, stebėkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį – tai puikūs patarimai, padėsiantys išsaugoti sveikas smegenis ir sveiką kūną, vieningai sutaria ekspertai.
Užkirsti kelią bėdoms padeda ir reguliarios smegenų treniruotės, skirtos kokybiškesniam miegui. Ekspertai tai vadina „miego higiena“ ir siūlo apgalvoti specialią pasirengimo miegui rutiną. Tai reiškia bent dvi valandos prieš miegą atsisakyti televizoriaus, išmaniojo telefono ar kompiuterio (kitaip tariant, jokių mėlynos šviesos šaltinių). Kiti patarimai: patogi lova ir pagalvė, tinkama miegamojo temperatūra (ji turėtų būti žemesnė), tyla ir tamsa, jokio kofeino ir alkoholio keturios valandos iki miego.
Kad ir ką bedarytumėte, neatimkite iš savęs poilsio. Jeigu išbandysite šiuos patarimus ir atsipalaiduoti vis tiek nepavyks, o miego situacija tik blogės, nedvejodami kreipkitės į specialistus.
