Surinkome svarbiausias rekomendacijas, kurios gali padėti ištverti į Lietuvą atslinkusią karščio bangą.
Ypač jautrios kelios grupės
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis, ypač endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos, tai yra deguonies bado.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė perspėjo, kad vidurdienį lauke būti itin pavojinga.
Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 iki 17 valandos, tad, jei įmanoma, tuo metu reikėtų vengti būti karštyje. Jei namuose nėra kondicionierių ir patalpos labai prikaista, rekomenduojama nuvykti į prekybos centrus, bibliotekas ir bent keletą valandų atsivėsinti, išvažiuoti į gamtą, pagulėti po medžiais. Jei žmogus negali išeiti iš namų, reikėtų dažniau išeiti į vėsią vonią, dušą, visais įmanomais būdais stengti atvėsinti kūną.
Sunerimti reikėtų tada, jei žmogus pradeda jausti silpnumą, nuovargį, didžiulį prakaitavimą, taip pat lūpų džiuvimą. Tai pirmieji signalai, kad reikia eiti į pavėsį, atsigulti, gerti daugiau vandens, o kai žmogui pagerėja reikėtų nueiti į vėsią patalpą ar grįžti namo.
„Pavojingiausias yra šilumos smūgis. Žmogui temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, parausti, oda gali būti karšta, sausa, kankinti galvos skausmas, sutrikti orientacija, prasidėti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiu atveju reikia kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Jei žmogus sąmoningas, reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti sudrėkintu rankšluosčiu ar marškiniais. Jei žmogui negerėja, reikia vežti į gydymo įstaigą“, – sakė I. Burkauskienė.
Kai žmogus praranda sąmonę, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą, nunešti į pavėsį ir paguldyti ant šono.
„Gali būti, kad žmogui pasidaro silpna, bet jis nenualpsta, tokiu atveju taip pat reikia nuvesti į pavėsį ir padėti. Jei per kelias minutes jis atsigauna, greitosios kviesti nereikia“, – kalbėjo specialistė.
Kardiologas įvardijo 3 dažniausias klaidas per karščius
Nuo 2015 m. Lietuvos Higienos institutas fiksavo, kad užklupusiomis kaitros dienomis stebimas išaugęs gyventojų kreipimasis pas gydytojus bei padidėję mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Duomenys rodo, kad dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į gydytojus yra padidintas arterinis kraujospūdis, ištikęs miokardo infarktas, įvairūs ritmo sutrikimai. Kiti karštumui jautrūs susirgimai, kaip anksčiau „Delfi“ sakė gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius, yra kvėpavimo sistemos ligos, psichikos sutrikimai, dėl kurių tomis dienomis stebimas padidėjęs apsilankymas pas gydytojus.
Kardiologas sako, kad žmonės, užklupus karščio bangai, neretai daro tris klaidas, kurios gali mums skaudžiai kainuoti. Pirma klaida – vėsintis lediniu vandeniu duše, mat staigus kūno atvėsinimas gali sukelti terminį šoką.
Antra klaida – maudynės nežinomose vietose. Pasirenkant vandens telkinį reikia būti itin atsargiems ir ne tik dėl galimų traumų ar skendimo pavojaus, bet ir dėl galimo bakterinio vandens užterštumo. Po nesaugių maudynių gresia infekcijos ir nemalonūs simptomai.
Trečia klaida – nemiegokite greta ventiliatoriaus, ypač naktį, arba laikykime jį tinkamu atstumu. Prof. R. Kubiliaus teigimu, pučiamas labai sausas ar šaltas oras yra tiesioginis pavojus viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Jei įmanoma, patalpas prieš miegą reikėtų gerai išvėdinti.
Visą tekstą ir daugiau prof. R. Kubiliaus patarimų galite rasti čia.
Pavojus kyla ir smegenims, ir širdžiai
Itin klastingai karščio smūgiai veikia ir galvos smegenis. Kaip anksčiau sakė gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas, kaitros metu patiriamas galvos apsunkimas, dėmesio sutrikimai, sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai.
Jei simptomai nepraeina ir dar pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais, galūnių tirpimu, tuomet laukti nevalia – būtinas gydytojų įsikišimas.
Kraujagyslių tonuso sutrikimus smegenyse dar labiau komplikuoja vasarai būdinga organizmo dehidratacija.
„Kaitroje mūsų organizmas sparčiai netenka skysčių, o tai lemia vadinamąjį kraujo sutirštėjimą: padidėja kraujo klampumas, sumažėja jo sudėtinių dalių plastiškumas. Pavyzdžiui, netekę plastiškumo eritrocitai sunkiai prasiskverbia į smulkiausius smegenų kapiliarus, kimba tarpusavyje, trukdo pratekėti deguonį pernešančioms hemoglobino dalelėms, didina trombų susidarymo ir insulto riziką“, – paaiškina neurologas.
Sutirštėjusio kraujo keliamas pavojus yra klastingesnis, nes vėliau pajuntamas ir rečiau diagnozuojamas, palyginus su kraujagyslių tonuso sutrikimais. Per karščius dehidrataciją gali patirti bet kas.
Visą tekstą ir daugiau dr. J. Fišo patarimų galite rasti čia.
Tuo metu gydytojas kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis patarė sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis nepamiršti gerti skirtų vaistų bei užtikrinti pakankamą elektrolitų kiekį organizme.
„Tikrai nerekomenduočiau visiškai nebegerti vaistų. Galbūt yra tokių atvejų, bet tai atskiros būsenos, kai galima jų atsisakyti. Tiesa, kad gali reikėti sumažinti vaistų dozę. Bet nenutraukti vartojimo. Tai dažnai daroma klaida. Skatinčiau visada pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą ryte, vakare.
Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis“, – anksčiau „Delfi“ laidoje kalbėjo profesorius.
Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
- Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
- Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuri turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
- Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoje galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
- Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
- Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
- Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
- Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
- Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
- Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.
- Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
- Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai; radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
