Gaivus kasdien kvėpuojamas oras, neužterštas kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksido, kurių plika akimi negalime įvertinti, neabejotinai taps didžiulė ateities privilegija bei siekiamybė. Deja, nuolat esame automobilių, ypač dyzelinių, ir intesyvaus eismo taršos (kietosios dalelės, azoto dioksidas), vasaros smogo (pažemio ozonas) ar iškastinio kuro deginimo išskiriamų liekanų apsuptyje.

Kietosios dalelės sunkiai valdomas ŠKL rizikos veiksnys

Neabejotinai pavojingiausios išmetamųjų dujų nanodalelės, kurių skersmuo keletą kartų mažesnis už žmogaus plauko storį (dažniausiai matuojamos KD10 / KD2,5 – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo atitinkamai ne didesnis nei 10 / arba 2,5 mikrono), tampa vienu iš pagrindinių mirštamumo ir sergamumo priežasčių visame pasaulyje.

Ekspertų nuomone, jau šiandien užterštumą kietosiomis dalelėmis galime laikyti ketvirtuoju didžiuoju (po cholesterolio, arterinės hipertenzijos, rūkymo) širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, kasmet nusinešančiu 3,15 milijonų mirčių visame pasaulyje arba vidutiniškai vieneriais metais sutrumpinantį gyvenimo trukmę. Vienas naujausių tyrimų rodo, kad dyzelinių variklių išmetamosios dujos, patekusios į kraujo apytaką, sukelia uždegiminį širdies ir kraujagyslių (ŠKL) pažeidimą, skatina širdies atakas ir didina susirgimo insultu riziką.

Širdies smūgis
Foto: Shutterstock

Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad žmogui būnant 2 valandas intensyviai užterštoje aplinkoje organizme prasideda trombo formavimasis: įkvėptos į plaučius nanodalelės prasiskverbia į kraujo cirkuliaciją ir gali kauptis tose širdies ar kraujagyslių vietose, kurios jau anksčiau buvo pažeistos uždegimo. Taip pat dalelės įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, tenai atsidėdamos ir taip sukeldamos kraujagyslių pokyčius. Esama duomenų, kad panašiu poveikiu pasižymi ir oro teršalų nanodalelės. Žmogus susiduria ne tik su epizodiniu, bet ir su ilgalaikiu nanodalelių poveikiu, ir kuo jis prasideda anksčiau, tuo pasekmės gali būti sunkesnės.

Šiandien jau duotybė, kad kietosios dalelės KD2,5 tesiogiai susijusios su visomis širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies infarkto, insulto ir galimai tromboembolijų, aritmijų, kvėpavimo ir inkstų ligų išsivystymu. Ypač žalingu poveikiu pasižymi tarpusavio KD2.5 ir NO2 (pagrindinės automobilių taršos elementas) sąveika. Nyderlandų mokslininkai skaičiuoja, kad dėl aplinkos užterštumo kietosiomis dalelėmis tenka tokia pat ekonominė našta kaip ir dėl COVID-19 infekcijos.

Oro taršos fiksavimas

KD2,5 dissporporcija yra didžiulė visos šalyse. Ką tik Lenkijos mokslininkų pristatytame tyrime konstatuota, kad kaimyniame regione (Suvalkų, Lomžos ir Bialystoko teritorinis trikampis), dar vadinamu Žaliaisiais Lenkijos plaučiais, stebimas reikšmingai padidėjęs oro taršos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui, ypač šaltuoju laikotarpiu.

Automobilių tarša
Foto: Shutterstock

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pateikiamais duomenimis kietųjų dalelių perviršis stebimas tik atskiruose regionuose – kiek tai galima vertinti po keletą įrenginių didžiuose miestuose oro taršą fiksuojančių įrenginių (žinoma, jeigu tai vertintume intesyviuose transporto eismo mazguose, nukrypimas nuo normos tikėtina būtų didenis). Antai, 2021 04 20 vidutinės paros koncentracija Kaune, Petrašiūnuose K10 siekė – 65, Šiauliuose 59 (paros norma < 50 mikrog/m3).

Žinoma, fiksuojama kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore dėl automobilių judėjimo bei vėjo fiksuojamu laiko tarpu yra skirtinga.

Petrašiūnai // J. Kulakausko nuotr.

Koks galėtų būti sprendimas?

Nanodalelių nesulaiko netgi nosį dengiančios kaukė, todėl geriausia vengti užterštų vietovių, bet tai iš esmės neišspręstų šios ekologinės ir sveikatos problemos.

Anksčiau entuziastingai visoje Europoje sutikta 15 min miesto plano idėja, kai svarbiausias vietas – mokyklą, darželį, darbo vietą, parduotuovę, reikalingos įstaigas, pėščiomis galima pasiekti per 15 min ir nebėra poreikio naudotis automobiliu, praranda realumo pagreitį. Kita vertus, pačiam fiziniam aktyvumui būtinas švari ir neužteršta aplinka. Kiek ji šiandien prieinama? Mažai guodžia ir urbanistikos plėtros vizija, kai dviračiams ir pėstiesiems skirtas takas paklojamas greta intensyvaus kelio mieste ar priemiestyje.