Besimptomis negalavimas
Sulaukus vyresnio amžiaus, vyrų organizme prasideda svarbiausio vyriško hormono testosterono apykaitos pasikeitimai, skatinantys ląstelių augimą. Sutrikus augimo veiksnių pusiausvyrai, suveša priešinės liaukos ląstelės ir prasideda gerybinė priešinės liaukos hiperplazija. Paprastai tariant, prostatos audinio ląstelės nuolat auga, audinio masė didėja, kol pradeda spausti šlaplę, todėl pasunkėja arba visiškai sutrinka šlapinimasis. Gerybinis prostatos audinio išvešėjimas diagnozuojamas maždaug pusei vyresnių nei 50-ies metų amžiaus vyrų ir nustatoma net 88 proc. vyrams, sulaukusiems 81–90 m.
Laiku negydoma ši liga gali sukelti šlapimo takų infekciją, šlapimo pūslės akmenų susiformavimą ar inkstų funkcijos nepakankamumą. Prasidėjęs gerybinis prostatos išvešėjimas kurį laiką gali pasireikšti nežymias simptomais, ir tik laikui bėgant atsiranda tokie požymiai kaip uždelsta šlapinimosi pradžia, susilpnėjusi šlapimo čiurkšlė, padažnėjęs šlapinimasis, nevisiško pasišlapinimo pojūtis, nutrūkstantis šlapinimasis ir kt. Galiausiai negydomam pacientui įvyksta šlapimo susilaikymas ir reikalinga skubi pagalba.
RVUL Urologijos skyriaus vedėjas dr. A. Gaižauskas sako, kad aiškių rizikos veiksnių, kurie padėtų prognozuoti, kuriam vyrui prostata išvešės, o kuriam ne – nėra, todėl profilaktinis vizitas yra viena pagrindinių priemonių ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Gydytojas pastebi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai vyresnės kartos pacientai tikrintis profilaktiškai vengia: „Matyt, tokia nuostata likusi iš anksčiau. Tačiau tikrai galiu pasidžiaugti, kad jaunesni vyrai labiau suinteresuoti rūpintis savo sveikata ir tikrai dažniau atvyksta profilaktiškai tikrintis, todėl galime jiems padėti. Nemažai įtakos tam turi ir moterys – žmonos, dukros, – jos dažnai paskatina vyrus labiau susirūpinti savo sveikata.“
Išskirtinės lazerinės operacijos
Keliolikos metų darbo patirtį turintis dr. A. Gaižauskas ragina neišsigąsti sužinojus sergant gerybiniu prostatos audinio išvešėjimu. Liga gali būti gydoma keliais būdais, priklausomai nuo simptomų sunkumo, paciento savijautos, gyvenimo kokybės, atsižvelgiant į šlapinimosi būklę, ir išvešėjusio audinio dydį. Jei pacientą vargina apsunkinto šlapinimosi simptomai, išvešėjęs audinys nėra didelis (iki 40 kubinių cm arba gramų), skiriami vaistai, atpalaiduojantys šlapimo pūslės kaklelį ir palengvinantys šlapinimąsi ir pagerinantys paciento būklę. Jei prostata yra didesnė, pacientui papildomai skiriami specialūs vaistai, kuriuos vartojant nuolat kelerius metus, galima tikėtis prostatos sumažėjimo.
Kai medikamentinis gydymas yra neefektyvus, siūlomas chirurginis gydymas – atliekama transuretrinė prostatos rezekcija, t. y. išvešėję prostatos audiniai per šlaplės kanalą pašalinami elektros kilpele. Jei prostata didesnė nei 80 kubinių cm, pacientui siūloma lazerinė prostatos audinių enukleacija (HoLEP), kai išvešėję prostatos audiniai pašalinami lazeriu per šlaplės kanalą.
Urologijos skyriaus vedėjas dr. A. Gaižauskas pažymi, kad lazerinė prostatos audinių enukleacija Lietuvoje atliekama tik RVUL, o atvirų operacijų jo vadovaujame skyriuje beveik nepasitaiko. „Lazerinė procedūra turi ne vieną pliusą – galime šalinti net iki 200 kubinių cm išvešėjusius prostatos audinius, paciento gydymo trukmė ligoninėje yra vos 2–4 dienos. Kadangi nedarome pjūvio, o iki išvešėjusio prostatos audinio specialiais instrumentais su videokamera patenkame per šlaplės kanalą, tai sumažina pooperacinius skausmus ir komplikacijų riziką. Žmogus į visavertį gyvenimą grįžta žymiai greičiau. Palyginimui, atliekant atviras operacijas daromas apie 10–12 cm pjūvis pilvo srityje, gydymas ligoninėje gali užtrukti iki 10 parų, pooperacinių skausmų ir komplikacijų tikimybė yra didesnė“, – pasakoja gydytojas urologas ir priduria, kad Baltijos šalyse yra vos 3–4 gydymo įstaigos, kuriose atliekamos lazerinės prostatos enukleacijos.
Būtina tikrintis profilaktiškai
Kaip sako dr. A. Gaižauskas, profilaktiniai vizitai suteikia galimybę ne tik laiku aptikti gerybinį prostatos audinio išvešėjimą, užkirsti kelią jo progresavimui ir komplikacijoms, bet ir padeda atsitiktinai aptikti kitus urologinius susirgimus (nedidelius piktybinius auglius inkstuose, šlapimo pūslėje) ir gydymą pradėti ankstyvoje ligos stadijoje.
„Kartais į konsultaciją atvykstantis pacientas neturi rimtų nusiskundimų, nejaučia skausmo, šlapimas neužsilaiko, tačiau atlikus tyrimus paaiškėja, kad prostata išvešėjusi. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prostatos išvešėjimas yra toli pažengęs, bet pacientas vis tiek nejaučia arba jaučia tik silpnus simptomus. Būtent todėl kartą per 1–2 metus rekomenduoju profilaktiškai tikrintis pas gydytoją urologą, net jei jaučiatės sveiki ir niekuo nesiskundžiate“, – sako gydytojas urologas dr. A. Gaižauskas. Jis primena, kad Lietuvoje vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrų nuo 50 iki 69 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Konsultacijos metu gali būti aptinkamas ne tik vėžinis susirgimas, bet matomas ir gerybinis prostatos išvešėjimas, tad šioje programoje verta dalyvauti dėl dviejų priežasčių.
Paklaustas, ar profilaktiniam vizitui pas gydytoją urologą reikia kaip nors pasiruošti, dr. A. Gaižauskas rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą urologo konsultacijai. Taip pat pravartu pasidaryti standartinius tyrimus, tokius kaip bendras ir biocheminis kraujo tyrimai, taip pat PSA tyrimas ir bendrasis šlapimo tyrimas. Prieš ar per konsultaciją pacientai atsako į Tarptautinėje prostatos simptomų skalėje pateiktus klausimus, kurie padeda objektyviai įvertinti paciento būklę ir šlapinimosi sutrikimo lygį. Taip pat atliekamas ultragarsinis tyrimas prostatos dydžiui išmatuoti, pamatuojamas liekamojo šlapimo kiekis pūslėje ir pan. Diagnozavęs gerybinį prostatos išvešėjimą gydytojas urologas pasiūlo tinkamiausią gydymo planą. Šiuo metu, RVUL Konsultacijų centre laukimo eilė gydytojo urologo konsultacijai yra apie 2–3 savaitės, chirurginių procedūrų apie 1 mėnesis.
