Padedami programos, kuri ieško subtilių modelių, slypinčių sudėtinguose duomenų rinkiniuose, mokslininkai sukūrė antikūnų testą, atpažįstantį klaidingą ataką ir leidžiantį jiems su precedento neturinčiu tikslumu numatyti riziką, jog kūdikis gims su autizmo sutrikimu, rašo sciencealert.com.

Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Deivise ir Stanfordo universiteto Jungtinėse Valstijose analizavo plazmą, paimtą iš 450 motinų, turinčių vaikus su ASS, ir 342 motinų, turinčių vaikus be šios diagnozės.

Šie rezultatai buvo panaudoti kuriant imunofermentinės analizės metodą (ELISA) – diagnostinį įrankį, kuris indo sienelėse esančiais specializuotais antikūnais atpažįsta tirpale esančias medžiagas.

Šiuo atveju tyrimo taikiniais buvo aštuoni baltymai, kurie jau anksčiau buvo laikyti pagrindiniais įtariamaisiais motinos imuniniame atsake į besivystančią jos vaisiaus nervų sistemą.

Foto: Shutterstock

Kadaise mokslininkai manė, kad vaisiaus smegenys turi „imuninę privilegiją“ ir yra nepasiekiamos antikūnams bei apsauginėms baltosioms ląstelėms. Tačiau dabar aiškėja, kad nėštumo metu augančios smegenys gali būti paveiktos motinos antikūnų.

Viena apžvalga, kurią 2019 metais paskelbė Kalifornijos universiteto imunologės Karen L. Jones ir Judy Van de Water, pademonstravo, kaip motinos gaminami antikūnai gali reaguoti su svarbiais vaisiaus neuronų baltymais, sukeldami su motinos antikūnais susijusį ASS.

Savo naujausiame tyrime J. Van de Water bei jos komanda pasinaudojo mokytis galinčia mašina, kad suklasifikuotų autoantikūnų kombinacijas, susijusias su tokiais vystymosi žymenimis kaip kolapsino atsaką reguliuojantis baltymas (CRMP) ir guanino deaminazė (GDA).

Šiuo metu patvirtinta, kad šios studijos sukurta ELISA antikūnų kombinacijas identifikuoja 100 proc. tikslumu.

Foto: Shutterstock

Nors šis diagnostinis įrankis negali visiškai atmesti ar visiškai patvirtinti būsimos vaiko diagnozės, jis gali nupiešti aiškų galimų rizikų paveikslą.

„Pavyzdžiui, jei motina turi autoantikūnų baltymams CRIMP1 ir GDA (tai yra dažniausias derinys), tikimybė, kad ji pagimdys vaiką su autizmu yra 31 proc. didesnė, negu likusios populiacijos. O tai yra labai daug“, – sakė J. Van de Water.

„Iki šiol mes turėjome labai mažai galimybių atlikti tokio tipo rizikos vertinimą“, – pridūrė ji.

Autizmas nėra vienas konkretus sutrikimas. Šis terminas veikiau apima daugybę funkcijų ir elgesio sutrikimų, kylančių iš įvairių smegenų jungčių variacijų.

Šios charakteristikos gali skirtis savo stiprumu nuo silpnų iki sunkių ir turėti įtakos tam, kaip žmogus socializuojasi, bendrauja ir reaguoja į dirgiklius.

Foto: Shutterstock

Lygiai kaip ASS gali turėti įvairiausių bruožų, lygiai taip pat jį gali sukelti labai įvairūs veiksniai, pradedant aplinkos įtaka ir baigiant genetiniais pokyčiais, atliekančiais svarbų vaidmenį jo raidoje.

Su kokiu nors motinos autoantikūnų atsaku gali būti susiję maždaug 20 proc. ASS diagnozių. Tai reiškia, kad šis veiksnys užima svarbią vietą tarp ASS vystymosi priežasčių.

„Moteris prieš pastodama galėtų pasidaryti kraujo tyrimą dėl šių antikūnų. Jeigu jie būtų aptikti, ji žinotų, kad egzistuoja didelė tikimybė susilaukti vaiko su ASS“, – pažymėjo J. Van de Water.

„Jeigu ne, tikimybė susilaukti vaiko autisto būtų 43 proc. mažesnė, nes vienas iš autizmo veiksnių jau būtų atmestas“.

Suderinus su kitais pastarojo meto tyrimais, suteikiančiais pagrindą itin tiksliems ASS diagnostiniams įrankiams, galime tikėtis, kad ateityje tėvai galės būti geriau pasiruošę tikimybei auginti vaiką su autizmo sutrikimais.

Žinoma, sprendimą, ar planuoti vaiką, galintį sirgti autizmu, teks priimti patiems tėvams.

Šiuo metu mokslininkai tyrinėja galimybę žinias apie motinos autoantikūnus pritaikyti ASS prevencijai – tam jie tyrinėja šį procesą su gyvūnais.

„Mes taip pat naudosime šiuos gyvūnų modelius, kad sukurtume terapines strategijas, galinčias neprileisti motinos antikūnų prie vaisiaus“, – sakė J. Van de Water.

Nėra abejonių, kad klausimas, kaip pritaikyti augančias žinias apie ASS vystymąsi, bus kontroversiškas.

Nors autizmas atneša nemažai iššūkių dirgiklių kupiname ir socialiai sudėtingame pasaulyje, autizmo spektro bruožų prevencijos ir gydymo idėjos gali būti keliamos tik pripažinimo, kad neurologinė įvairovė turi vertę, sąskaita.

Tačiau kol kas tokios studijos kaip ši kūdikio besilaukiantiems tėvams gali pasiūlyti galimybę geriau pasirengti savo vaiko poreikiams (ir pakeliui išsiaiškinti ne vieną mitą ar klaidingą įsitikinimą apie autizmą).

Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Molecular Psychiatry“.