Ultragarsiniai tyrimai atliekami greitai, jie padeda nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Ultragarsinis tyrimas padeda laiku pastebėti net vos kelių milimetrų dydžio darinius ir taip diagnozuoti ankstyviausias vėžines ar net ikivėžines ligų stadijas. Plačiau apie šį svarbų tyrimą bei jo galimybes pranešime žiniasklaidai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje echoskopuotoja, šeimos gydytoja Vida Uzelienė.

Pasak 10-ties metų patirtį turinčios specialistės, atliekant ultragarso tyrimą be prietaiso išmanymo, labai svarbūs gydytojo įgūdžiai, profesionalumas, anatomijos žinios.

Ultragarsu tiriami visi minkštieji žmogaus audiniai – dariniai odoje, kraujagyslės, nervai, raumenys, vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, raumenys, taip pat galimos patologijos – augliai, cistos, akmenys, ieškoma uždegimo židinių, sustorėjimų, plyšimų, atsiradusio skysčio ir kitų simptomų, kurie gali būti tam tikros patologijos požymis.

Vida Uzelienė
Foto: Organizacijos nuotr.

Echoskopijos metu galima nustatyti įvairius minkštųjų audinių pakitimus. Esant sąnarių skausmams, dažnai (bet ne visada) pakitimai sąnariuose atspindi esamą patologiją. Pavyzdžiui, reumatoidinio artrito metu uždegimas vyrauja plaštakų, pėdų smulkiuosiuose, dažnas ir stambiuosiuose – kelio, peties sąnariuose, pažeidžiamos ir sausgyslės. Podagra, kuriai būdingas purino kristalų susikaupimas palei sausgysles ir sąnarį, echoskopinė išraiška jau kitokia. Todėl specifiniai echoskopiniai duomenys leidžia gydančiam gydytojui patikimiau nustatyti diagnozę ir prognozuoti tolimesnes paciento gyvenimo būdo, mitybos korekcijas ir gydymą.

Echoskopinis tyrimas yra nepakeičiamas raumenų, sausgyslių ar raiščių plyšimo diagnostikai. Gijimo metu jis suteikia galimybę stebėti audinių gijimo procesą, skysčių rezorbcijos (šalinimosi) procesą.

Pasak gydytojos, nedelsiant turėtų būti tiriami odos ir poodiniai dariniai, apčiuopiami bet kurioje kūno dalyje. Kakle, pažastyse, krūtyse čiuopiami darinukai, guzeliai, dažnai gali būti klastingos ligos išraiška. Tyrimo metu galima diferencijuoti jų kilmę, esant poreikiui, echoskopo kontrolėje atlikti darinio biopsiją.

Gydytoja Vida Uzelienė pasakoja, kad pandemijos laikotarpiu ultragarso tyrimui atvykstančius pacientus galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmajai grupei priskiriami pacientai, kuriems dėl pasikeitusios mitybos, dažno ir nesaikingo valgymo išprovokuojamas maisto susikaupimas žarnyne, žarnynas nebesugeba išsivalyti, sutrinka turinio judėjimas žarnose. Prisidėjus bakterijoms, išsivysto uždegiminės žarnyno ligos, kurios pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu.

„Pastaruoju metu labai padažnėjo apendicitų, divertikulitų, žarnyno uždegiminių ligų, inkstų ir tulžies pūslės akmenligės priepuolių, sąnarių skausmų dėl podagros priepuolių. Dažnai pacientai atvyksta pavėluotai, po jau kelias dienas besitęsiančio skausmo, kai belieka tik chirurginis gydymas stacionare“, – dalinasi patirtimi gydytoja.

Foto: Adobe Stock

Kita grupė pacientų – sėdimą darbą dirbantys ir mažai judantys žmonės, besiskundžiantys pilvo, juosmens, šono skausmais. Dažnai echoskopuotojas gali apžiūrėti ir įvertinti paciento būklę vietoje ir nustatyti nugaros raumenų įtempimus ar kitų sistemų pakitimus. Tačiau nemažai daliai tokių pacientų reikalingas kompleksinis ištyrimas, o echoskopinis tyrimas dažnai būna pirmas, padedantis tikslingai nukreipti pas ginekologą, gastroenterologą, neurologą ar kitus specialistus.

Trečioji grupė – COVID-19 infekcija persirgę pacientai. Jie jaučia silpnumą, pykinimą, apetito stoką, neturi jėgų atlikti paprastų buitinių darbų. Echoskopijos tyrimas tokiu atveju labai svarbus.

Remiantis atliktų tyrimų apžvalga, COVID-19 infekcija be plaučių pažeidimų didelė dalis suaugusiųjų patiria ir rimtas vidaus organų komplikacijas. Daugiau nei pusei persirgusiųjų sunkia ir vidutine forma pažeidžiamos kepenys, echoskopiškai tai pasireiškia kepenų padidėjimu, pakitusia kepenų kraujotaka, kraujo tyrimuose stebimi ilgai išliekantys pakitę kepenų veiklos rodikliai.

Kartu su kepenimis pažeidžiama ir tulžies pūslė bei latakai – formuojasi drumzlės, sutrinka tulžies patekimas į žarnyną. Todėl pacientus vargina pykinimas, sutrikęs apetitas ir virškinimas, vidurių užkietėjimas.

Ketvirtadaliui persirgusių sunkia ir vidutine COVID-19 infekcijos forma pacientų vystosi inkstų pažeidimai. Jie skundžiasi kraujospūdžio svyravimais, mažu šlapimo kiekiu. Po koronaviruso gydymo stacionare pacientai turėtų periodiškai stebėti inkstų rodiklius, atlikti inkstų echoskopinį tyrimą. Echoskopiškai stebimi inkstų pakitimai dažnai tiesiogiai siejasi su pacientų silpnumu, pykinimu, jėgų netekimu. Ultragarsinis tyrimas persirgusiems COVID-19 nurodo kelią ir kryptį tolimesniems tyrimams ar gydymui.

„Jei skausmas pilve atsiranda staiga ir tęsiasi iki 3 dienų, yra stiprėjantis, prisideda pykinimas ar viduriavimas ar priešingai, vidurių užkietėjimas, būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą ar echoskopuotoją, kuris atliks echoskopinius tyrimus arba nukreips specialistui, paskirs reikiamus kraujo tyrimus“, – pataria Vida Uzelienė.

Ultragarso tyrimas
Foto: Shutterstock

Pasak patyrusios specialistės, ilgiau ne 3–5 dienas nevertėtų delsti kreiptis į gydytoją esant naujai atsiradusiam juosmens, nugaros skausmui, galvos skausmui, rankų tirpimui, galvos svaigimui pakeitus padėtį, nes tai gali būti grėsmingų ligų simptomai. Patvirtinti ar paneigti jų diagnozę galima tik atlikus ištyrimą.

„Pasikeitus pasauliui turime keistis ir patys. Siekiant išvengti pilvo ir kitų skausmų, turėtume atminti, kad mažiau judant, mažiau reikia ir kalorijų. Svarbu valgyti reguliariai, nedideliais kiekiais, nemaišyti tarpusavyje nederančių maisto produktų.

Patarčiau sumažinti miltinių, bulvinių patiekalų, saldumynų, kepinių kiekį, valgyti daugiau kruopų košių, troškintų daržovių, vaisių, riešutų, gerti vandens. Labai naudingos ir iškrovos dienos, kai valgoma itin mažai, o geriama daug vandens.

Nugaros skausmams sumažinti rekomenduoju mankštintis. Geriausia mankštintis nuolat. Kasdien atliekant bent po keletą pratimų suaktyvinama kraujotaka, taigi, ir savijauta tampa geresnė“, – baigdama pokalbį pataria gydytoja Vida Uzelienė.