Tačiau kol ligos indikacijos nėra valstybės įtrauktos prie apmokamos reabilitacijos, ja pasinaudoti ir atstatyti sveikatą gali tik nedidelė dalis koronavirusinės infekcijos paveiktų žmonių.

Apie tai, kaip jaučiasi persirgusieji COVID-19, kuo jie skundžiasi, kaip šiems pacientams pasveikus gali padėti reabilitacija, pranešime žiniasklaidai pasakoja Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinės medicinos įstaigų gydytojai. Jie taip pat pasidalino patarimais, kas galėtų palengvinti liekamuosius reiškinius ir greičiau atgauti jėgas.

Iki trečdalio atvykstančiųjų – jau sirgę ir COVID-19

Vida Danilienė, Druskininkuose esančios „Draugystės sanatorijos“ bendrojo reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja-reabilitologė patvirtino, kad sanatorijoje pasveikusių po COVID-19 klientų tikrai buvo, nors ši liga net nėra įtraukta būklių ir ligų, po kurių Valstybinė ligonių kasa gali skirti reabilitacinį gydymą, sąraše.

„Šie pacientai pas mus atvyko tęsti reabilitaciją po stuburo ir sąnarių operacijų, kurią jiems teko nutraukti dėl pirmosios pandemijos bangos“, – teigė gydytoja V. Danilienė.

Anot jos, šalia pagrindinės ligos sutrikimų minėti pacientai taip pat skundėsi dėl COVID-19 atsiradusiu dideliu bendru silpnumu, o jų fizinio krūvio tolerancija buvo labai žema.

Panašiai situaciją apibūdino ir Palangoje esančios sanatorijos „Gradiali“ vyr. gydytoja Jovita Jočienė. Pasak jos, net trečdalis į sanatoriją atvykstančių pacientų be kitų negalavimų jau yra persirgę ir COVID-19 virusine infekcija. Tokių pacientų atsistatymo periodas, anot gydytojos, ilgesnis ir sudėtingesnis.

Pakitimai organizme gali išlikti net pusę metų

Gydytojos J. Jočienės teigimu, COVID-19 virusine infekcija persirgę pacientai tikrai žymiai blogiau toleruoja fizinį krūvį, greitai pavargsta, patiria dusulį, širdies permušimus, tachikardiją. Taip pat juos vargina padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis, blogas miegas, apetito stoka, galvos skausmas, svaigimas, pasitaiko net panikos atakų.

Sanatorija Belorus Druskininkuose

„Atvykus į reabilitaciją, tokiems pacientams pirmiausia pritaikomas jiems tinkamas fizinis krūvis – individuali kineziterapija. Taip pat nustatoma individuali mityba – dietoterapija – ir užtikrinamas tinkamas dienos režimas. Imuniteto ir kvėpavimo takų stiprinimui skiriamos inhaliacijos, deguonies kokteiliai, druskų kambarys ir taikomos kitos terapinės priemonės“, – vardijo J. Jočienė

„UPA Medical SPA“ gydytoja dr. Giedre Taletavičiene taip pat pritaria nuomonei, kad žmonių reabilitacija po koronavirusinės infekcijos atsigavimas yra labai skirtingas ir individualus.

„Po sunkių kvėpavimo takų infekcijų, atsigavimo laikotarpis būna labai įvairus. Tai priklauso nuo ligos eigos, sunkumo, taip pat nuo paciento organizmo būklės, imuninės sistemos, gretutinių susirgimų. Dažnai savijauta ir bendra būklė pagerėja greičiau, o rentgenologiniai pakitimai plaučių audinyje vis tiek gali išlikti net pusę metų. Pagreitinti gijimo procesą padeda kvėpavimo mankštos, masažai, inhaliacijos, druskų kambariai, hidroterapija, kai kurios fizioterapinės procedūros“, – aiškino gydytoja G. Taletavičienė.

Tarp liekamųjų reiškinių – ir depresija

Kolegų išsakytiems pastebėjimams pritarė bei panašias išvadas taip pat darė kiti „Abromiškių“, „Eglės sanatorijos“ gydytojai. Visose sanatorijose vis dažniau susiduriama su buvusiais COVID-19 pacientais.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų vykdomoji direktorė Lina Nosevič, apibendrindama sanatorijų specialistų išsakytus pastebėjimus pabrėžė, kad jau visuotinai sutariama dėl pasveikusiems nuo COVID-19 pacientams pasireiškiančių liekamųjų reiškinių. Jie būna susiję su apsunkintu kvėpavimu, nuovargiu, fiziniu silpnumu. Be to, pacientai susiduria ir su nervinės sistemos sutrikimais.

„Praėjusių metų pabaigoje žurnalas „The Lancet Psychiatry“ publikavo išsamią, daugiau nei 62 tūkst. atvejų ištyrusią, studiją apie tai, kad vienas iš penkių COVID-19 persirgusių pacientų skundėsi pirmą kartą patirtais nerimo, depresijos ar nemigos požymiais. Tai sutinkama net du kartus dažniau negu kitų ligų pacientų grupėse“, – nurodė L. Nosevič.

Jos teigimu, tiek fizinį silpnumą, tiek nuovargio ir nerimo jausmą žymiai palengvinti galėtų sanatorinis gydymas ir kompleksinė medicininė reabilitacija su specialistų priežiūra. To nedarant, rizikuojama palikti daugybę žmonių tvarkytis su liekamaisiais ligos reiškiniais patiems, o tai gali ilgam paveikti jų gyvenimo kokybę, gebėjimą dirbti ir rūpintis savo artimaisiais.

„Gydytojai sutaria, kad reabilitacija po COVID reikalinga kuo greičiau po susirgimo, nes tada ji bus efektyviausia, neleis liekamiesiems reiškiniams įsitvirtinti organizme. Reikia pripažinti, jog jau dabar yra dešimtys tūkstančių pacientų, kuriems reabilitacijos reikia artimiausiomis savaitėmis, o ne po pusmečio, todėl labai svarbu veikti greitai ir priimti reikalingus sprendimus“, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdomoji direktorė.

Liekamuosius reiškinius galima būtų žymiai palengvinti

LSMU docentė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos prezidentė Lina Varžaitytė primena, kad laiku suteikta medicininė reabilitacija padėtų sumažinti ar visai išvengti neigiamų liekamųjų padarinių.

„Eglės sanatorija“

„Pastebima, kas persirgus COVID-19 infekcija po ligos užsitęsiantys liekamieji reiškiniai pasireiškia daugeliui atvejų. Vienas dažniausių požymių – išliekantis bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, po sunkių ligos formų – ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai, dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, svaigimas, apetito nebuvimas. Todėl labai svarbios yra medicininės reabilitacijos priemonės, padedančios greitesniam žmonių atsigavimui.

Tai ypač aktualu darbingo amžiaus žmonėms, kuriems po ligos nedarbingumo laikotarpis greitai baigiasi ir tenka grįžti į darbą, nors žmonės skundžiasi, kad jaučiasi išsekę ir dar tikrai neturi jėgų grįžti į pilnavertį gyvenimą. Sunki ir sveikstančių pacientų psichoemocinė būklė – dėl patirto didelio streso ir baimės dėl savo sveikatos.

Šiuos nusiskundimus įveikti galėtų padėti kompleksinės medicininės reabilitacijos priemonės: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, natūralūs gamtiniai veiksniai, kaip mineralinio vandens procedūros, purvo vonios ir aplikacijos, taip pat gydomieji masažai, o kartu – ir psichoterapija, psichologų konsultacijos“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja L. Varžaitytė.

Siūlo vadovautis gerąja praktika

Sanatorijų atstovų teigimu, susidariusi situacija akivaizdžiai parodo, kad reabilitacija po COVID-19 infekcijos yra reikalinga, ypač persirgusiems vidutine ir sunkia ligos forma. Todėl, anot jų, reikėtų remtis gerąja kitų šalių praktika ir padėti nuo infekcijos nukentėjusiems žmonėms, priemones įgyvendinant valstybiniu lygmeniu.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje, atsigavimas po COVID-19 jau yra įtrauktas į valstybės apmokamų reabilitacijų sąrašą. Tam Slovakija pradėjo ruoštis dar praėjusių metų spalį, kai parengtą trijų savaičių pokovidinės reabilitacijos programą patvirtino Slovakijos sveikatos ministerija. Pagal nustatytą tvarką, COVID-19 persirgusio asmens reabilitacija toje šalyje turėtų prasidėti ne vėliau nei per 6 mėnesius po paskutinio neigiamo testo rezultato.

Anot Lietuvos sanatorijose dirbančių gydytojų, panaši tvarka galėtų būti įvesta ir mūsų šalyje. Taip būtų užtikrinama pagalba COVID-19 sirgusiems žmonėms ir jie greičiau atstatytų savo fizinę būklę bei grįžtų į įprastą gyvenimo ritmą. Be to, būtų sudaryta galimybė sanatorijoms lengviau išgyventi laikotarpį, kuomet komercinių paslaugų teikimas yra ribojamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)