Praėjus keletui mėnesių po ligos gydytojas išsityrė antikūnų prieš COVID-19 kraujyje ir paaiškėjo, kad jų kiekis neįtikėtinai sumažėjęs.

Apie tai portalas Delfi rašė jau anksčiau.

Dabar gydytojas socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kas nutinka imuninei sistemai, su koronavirusu susidūrus antrąkart.

Daktaras papasakojo tuo pačiu metu, kaip ir jis, užsikrėtusio kolegos istoriją. Kolega reguliariai toje pačioje laboratorijoje jautriausiais „Roche“ firmos testais tiria antikūnų kiekį, nes kas mėnesį po kelias savaites kasdien labai artimai bendrauja su COVID-19 sunkiai sergančiais asmenimis, dirbdamas kovidiniame ligoninės skyriuje.

Be to, per visą šį laiką žmogus turėjo nemažai kontaktų su apsikrėtusiais kolegomis.

Su daktaro D. Raubos leidimu pateikiame jo „Facebook“ įrašą:

„Sveiki, visi. Kadangi tampu savotišku Covido „ekspertu“, nes vienas pirmųjų susidūriau su šiuo sukėlėju, taip pat bendrauju su nemaža grupe žmonių, kurie taip pat sirgo dar pavasarį ir domimės, kaip mūsų imuninė sistema sureagavo į virusą, kaip mūsų imuninės sistemos būklė keičiasi su laiku, ko galima tikėtis iš ateinančios vakcinos, todėl savo pastebėjimais ir dalinuosi su Jumis.

Dalinuosi, kad būtų drąsiau sutikti šį sukėlėją, ką daryti susirgus ir ko tikėtis ateityje. Viskas iš asmeninės patirties, o ne iš teorijos ir prognozių.

Jau skelbiau, kad mano antikūnų prieš Covid kiekis nukrito žemiau teigiamo rezultato ir, kad tikiuosi, kad imunitetas dabar yra atminties fazėje. Taip pat rašiau, kad ir kitiems mano pažįstamiems palaipsniui antikūnai mažėjo: pas kai ką nukrito žemiau normos, o pas ką buvo 70 – nukrito per pusę.

Vienas iš mūsų kompanijos reguliariai darosi antikūnų testą, nes kas mėnesį kelias savaites kasdien labai artimai susiduria su sunkiai Covid sergančiais pacientais. Jis pavasarį taip pat sirgo, antikūnų buvo virš 5. Vėliau vasarą nukrito iki 4.5, spalį 1.8.

Dabar grįžo po eilinio darbo Covid skyriuje ir.... Antikūnų – beveik 30.6 kartus daugiau nei po pirmo sirgimo, kurio simptomų beveik nejautė. Per tą mėnesį kol dirbo su Covid pacientais, nemažai kartu dirbusių gydytojų užsikrėtė ir sirgo covidu, jis kontaktavo su jais, kontaktavo su ligoniais, bet jokių simptomų nejuto. PGR po mėnesio darbo – taip pat neigiamas.

Vadinasi, jis visgi gavo viruso dozes ne kartą, kol dirbo tą mėnesį, bet jo imuninė sistema prisiminė tą virusą ir labai gražiai sureagavo į parazitą.

Taigi mūsų imuninė sistema – tobulas Dievo kūrinys. To labai tikimės ir iš vakcinos, kad ji sukels mūsų imuninės sistemos atsaką, supažindins ją su nauju gamtos kūriniu ir išmokys ją ateityje tinkamai reaguoti į pakartotinius užsikrėtimus.

Aš per 20 m. darbo skyriuje, kur kasdien ore skraido dešimtys rino-, korona-, influezos ir kitų virusų rimtai nesirgau nė karto (tfu, tfu, tfu..), o vakcinavausi, tik porą kartų nuo gripo (aplinkybės liepė), nes kasdien po truputį dirgindavau savo imunitetą, o Covidas buvo naujas, mano nesutiktas virusas, todėl ir pagavo mane.

Žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, kurie serga lėtinėmis ligomis, kurios ir slopina imuninę sistemą, kurie dirba pakankamai „sterilioje“ aplinkoje ir kiekvienas virusas jiems kaip naujas, tikrai turėtų skiepytis nuo naujojo Covid viruso, kad supažindinti savo organizmą su naujoku.

Saugokitės patys ir saugokite kitus, nes kiekvienas skirtingai reaguoja net į uodo įkandimą“.

Portalui Delfi daktaras D. Rauba patikslino, kad tai, kaip imuninė sistema sureaguos į pakartotiną susidūrimą su virusu, yra labai individualu.

Tai daktaras D. Rauba palygino su bitės įgėlimu: „Jei esi alergiškas bitės toksinams, pirmą kartą, kai įkanda – nieko, bet eozinofilai susierzina ir antrą kartą jau galima rimta organizmo alerginė reakcija.

Bet čia – ne alerginė reakcija, tai gal ir negalioja tai pakartotino kontakto metu. Reikėtų klausti imunologų, ar gali pakartotina reakcija būti žymiai stipresnė nei pirminė, kai kalbama apie imunitetą, o ne alergines reakcijas“.

Taip pat pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jo kolegai po pakartotinio susidūrimo su virusu antikūnų pasigamino kur kas daugiau nei pavasarį, kai su koronavirusu susidūrė pirmąkart.

„Panašiai imunitetas reaguoja ir susidūręs su kitais pakartotinais kontaktais, kai gauna mažas virusų ir bakterijų dozes“, – paaiškino daktaras D. Rauba.

Koronavirusas
Foto: Shutterstock

Primename, kad koronavirusu gydytojas D. Rauba su kitais draugais užsikrėtė dar kovo pradžioje drauge su vienuolika kitų bičiulių, slidinėdamas Austrijos Alpių kurorte Zeldene.

Gydytojas džiaugėsi liga persirgęs gana lengvai, nes nebuvo dusulio, jokių komplikacijų, plaučių, inkstų ar širdies pažeidimų.

„Man pasireiškę simptomai buvo kosulys, karščiavimas, dingo uoslė, skonis. Tai – standartiniai simptomai, būdingi peršalimo ligoms“, – pasakojo daktaras.

Susirgęs gydytojas matuodavosi ir deguonies koncentraciją kraujyje, bet žemiau kaip 90 nebuvo nuritusi.

Temperatūra buvo pakilusi iki 38 laipsnių. Ji esą pakildavo todėl, kad iš pradžių gydytojas negulėjo lovoje, – vis ką nors veikdavo: tai kompiuteriu dirbdavo, tai televizorių įsijungdavo. Vėliau, supratęs, kad tas, kaip pats sakė, „lakstymas“, provokuoja kilti temperatūrą, kelias dienas iš eilės tik gulėjo lovoje šiltai apsiklojęs ir gėrė daug arbatos.

Pasveikęs jokių liekamųjų COVID-19 ligos reiškinių nepajuto: „Sportuoju, kaip sportavau: bėgioju krosus, žaidžiu tinklinį, į pirtį vaikštau – nei spaudimas sukyla, nei ką. Niekam iš mūsų dvylikos grupės, kur tada susirgo vieni pirmųjų, neliko jokių liekamųjų reiškinių ar pažeidimų“, – pasidžiaugė gydytojas.