Tačiau mokslininkai teigia – pirma, gerti kavą iš pat ryto – žalinga, antra – yra tam tikras dienos metas, kai kofeino poveikis stipresnis ir jį gerti sveikiau, rašoma independent.com.
Štai, ką vertėtų žinoti apie kavą:
Kodėl svarbu, kokiu dienos metu geriate kavą?
Kai jaučiate stresą, antinksčiai išskiria kortizolio, dar vadinamo streso hormonu. Kortizolio gaminasi tam tikru paros metu – tai natūralus procesas, kad žmogus išliktų budrus.
Kai kortizolio lygis organizme didžiausias, patartina negerti kavos, antraip organizme gali išsivystyti kofeino toleravimas. Tai reiškia, kad norint išsibudinti prireiks vis didesnio kavos kiekio.
„Kortizolio gamyba [organizme] stipriai susijusi su žvalumo lygiu ir kortizolio piku tam tikru paros metu – maždaug 8–9 val.“, – aiškino neuromokslininkas Stevenas Milleris.
„Vienas iš esminių farmokologijos principų – vartoti vaistą, kai jis reikalingas. Priešingu atveju gali atsirasti tolerancija vaistui, – teigė jis. – Kitaip tariant, rytinis puodelis kavos laikui bėgant taps mažiau veiksmingas, greičiausiai todėl į rytinę kavą jau turiu įsipilti espreso.“
Savo „YouTube“ kanale „AsapScience“ mokslininkai Mitchellis Moffitas ir Gregory‘is Brownas viename videoreportaže aiškina, kad nuo kiekvieno vidinio biologinio laikrodžio priklauso, kiek mieguisti esame dieną.
Pasak mokslininkų, tarp 8 ir 9 val. ryto organizme – didelis kortizolio lygis, o tai rodo, kad organizmas turi natūralų žadinimo mechanizmą.
„Galbūt jums atrodo, kad šį veikti mechanizmą skatina kava, mokslininkė ištyrė – šiuo kortizolio piko metu suvartojus kavos ar energinio gėrimo, kofeino poveikis stipriai sumažėja, o laikui bėgant išsivysto tolerancija kofeinui“, – sakė S. Milleris.
Leidinyje „British Journal of Nutrition“ išpublikuotame tyrime Jamesas Bettsas, vienas iš Bato universiteto Mitybos, mankštos ir medžiagų apykaitos tyrimų centro direktorių, aiškino – jei organizmas pirmiausia gauna kofeino, susilpnėja cukraus lygio kraujyje kontrolė, ypač jei naktį prasčiau išsimiegojote.
„Geriau pasijusime, jei pirma užkąsime, o paskui išgersime kavos, jei jos dar reikės. Šitos žinios gali turėti didelės naudos mūsų visų sveikatai“, – pabrėžė jis.
Tyrime dalyvavo 29 vyrai ir moterys. Mokslininkai padarė išvadą – jei naktį neišsimiegama, o ryte pirmiausia išgeriama kavos, maždaug 50 proc. pakyla gliukozės lygis kraujyje.
Koks tinkamiausias laikas gerti kavą?
Pasak S. Millerio, didžiausias kortizolio lygis organizme būna 8–9 val., 12–13 val. ir 17.30–18.30 val.
Jei mėgstate kavą, būtų išmintingiausia gerti ją tarp minėtų kortizolio piko tarpsnių, kad mėgautumėtės kofeino privalumais ir neatsirastų tolerancija jam.
O kaip yra, jei keliatės labai anksti? Anot „AsapScience“, „mokslininkai ištyrė – kortizolio lygis padidėja apie 50 proc., vos jums pabudus, nepaisant to, kokiu laiku keliatės“.
Tad jei norite, kad kava būtų maksimaliai naudinga, ryte palaukite bent valandą ir tik tada kaiskite kavinuką.
Ar galima gerti kavą po pietų?
Vidury dienos ar pavakary suvartotas kofeinas gali trukdyti užmigti vakare.
Mitybos konsultantė Jenna Hope aiškina, kad kofeinas blokuoja neuromediatoriaus adenozino išsiskyrimą organizme. „Visą dieną organizme palengva išsiskiria adenozino, todėl vakare suima miegas. Kai sutrikdytas adenozino išsiskyrimas, galite jaustis budrūs vakare, taigi bus sunku užmigti“, – teigė ji.
Londono „Bridge“ ligoninės klinikinė psichologė Samantha Briscoe pabrėžia – svarbu net tik tai, kada gerti kavos, bet ir kokį kiekį jos išgeriate.
Pasak jos, rekomenduojama paskutinį gėrimą su kofeinu išgerti ne vėliau nei 14–15 val., per dieną suvartoti ne daugiau nei 400 mg kofeino, tai būtų apie keturi puodeliai kavos.
Miego ekspertė, daktarė Nerina Ramlakhan pataria vietoje popietinės kavos gerti žolelių arbatos ar kavos be kofeino, ypač jei po aštuonių valandų miego pabundate nepailsėję, jaučiatės mieguisti.
