Kuo daugiau žmonių skiepijasi, tuo daugiau kyla diskusijų apie skiepų poveikį organizmui. Reakcija į skiepus kiekvienam gali pasireikšti skirtingai: vieniems iškyla uodo įkandimo žymės dydžio guzelis, kitiems pakyla temperatūra ar kelias dienas kamuoja skausmai.

Kada reakcija į skiepus yra normali, o kada dėl to reikėtų susirūpinti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus? Taip pat, kaip nederėtų elgtis po skiepo? Apie visa tai kalbėjomės su Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio šeimos gydytoja Natalija Ziuzina.

Kokia yra normali reakcija į skiepus?

– Daugumai žmonių skiepo vietoje atsiranda paraudimas ir guzelis, maždaug tokio dydžio, kaip uodo įkandimas. Kitiems būna ir stiprokos vietinės reakcijos. Pavyzdžiui, maždaug 6 metų vaikams paraudimas nuo skiepo gali išsiplėsti ir per visą rankytę.

Foto: Vida Press


Taip pat gali pakilti temperatūra. Paprastai ji lengviau numušama vaistais negu ligos atveju, bet gali vis pakilinėti. Normalu, jeigu tai vyksta iki dviejų parų. Jeigu temperatūra kyla ir trečią parą po skiepo, jau reikėtų kreiptis į gydytojus ir žiūrėti, kodėl taip yra. Galbūt tai jau ne reakcija į skiepą, o kažkokia papildoma infekcija.

Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių – tokia dažniausiai būna po meningokoko skiepo, kuris turbūt yra agresyviausias iš visų, sukeliantis daugiausiai reakcijų į jį. Dažniau pasiskiepijus temperatūra būna apie 38 laipsnius.

Taigi ir karščiavimas, ir guzelis, ir kažkoks paraudimas yra normalus organizmo atsakas į skiepą, pasitaikantis gal kas trečiam žmogui.

Nuo ko priklauso, kokia bus reakcija į skiepus?

– Dažniausiai priklauso nuo žmogaus individualios reakcijos. Tiems, kurie turi jautresnę odą, alergines reakcijas, dažnesni paraudimai. Paraudimo dydis paprastai priklauso nuo individualios žmogaus reakcijos į baltymą, nes kai kurių vakcinų pernešanti terpė sudaryta kiaušinio baltymo pagrindu.


Ar organizmas panašiai reaguoja į visus skiepus?

– Taip. Gali skirtis reakcija tik į meningokoko skiepą. Labai retais atvejais, mano praktikoje taip buvo turbūt dviem pacientams, kai pasiskiepijus maždaug po 7–10 dienų atsirado lengvas meningokokinis bėrimas. Bet jis buvo labai lengvas, neryškus. Reakcija į rotaviruso vakciną, kuri yra geriama, būna viduriavimas.

Kada reakcija į skiepą yra nebenormali ir reikėtų pasirodyti pas gydytoją?

– Blogai, jeigu tas skiepo vietoje atsiradęs guzelis ilgai laikosi. Paprastai tas guzelis laikosi kokias tris dienas. Po to jis minkštėja ir praeina. Jeigu jis laikosi ilgiau, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu pasireiškė kažkokie supūliavimo požymiai, iš dūrio vietos skiriasi baltas ar skaidrus skystis, arba, jeigu skiepo vietoje atsiranda labai stiprus skausmas, kuris kamuoja net ir jos neliečiant. Tokiu atveju reikia žiūrėti, ar ta vieta nesupuliavo.

Į gydytojus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu skauda ne tik toje vietoje, kur buvo dūris, bet skausmas pereina ir į plaštaką. Tiesa, tokie atvejai yra labai reti.

Gripas
Foto: Shutterstock


Ar tiesa, kad po skiepo galima susirgti?

– Kai suaugusieji sako, kad pasiskiepijau ir stipriai susirgau, dažniausiai taip nutinka ne dėl reakcijos į skiepą, o dėl kažkokios papildomos infekcijos, kuria užsikrėsta anksčiau – galbūt atėjus į polikliniką. Šiuo laikotarpiu poliklinikose žmonės mažiau kontaktuoja tarpusavyje, nes atskirti sergančiųjų srautai, bet anksčiau būdavo taip, kad visi bendroje krūvoje laukdavo: tiek sveiki, atėję skiepytis, tiek ir sergantys – sloguojantys, kosintys. Žmogus gali prieš pat skiepą užsikrėsti kokia nors liga ir kur nors parduotuvėje. Bet susirgti nuo skiepo neįmanoma.

Ar galima skiepytis sergančiam žmogui?

– Apskritai stengiamės neskiepyti žmonių, kurie turi kažkokių ligų simptomų, kataro požymių, nes tuo metu jau žmogaus imunitetas turi ką veikti – jis kovoja jau turima su infekcija ir to imuniteto nesinori dar papildomai užkrauti skiepu. Mes nežinome, ar tokiu atveju skiepas suveiks, kaip reikia, kai organizmo ląstelės ir šiaip nukreiptos į ligos tvarkymą.

Be to, paskiepijus sergantį žmogų mes galime dar pabloginti esamos ligos eigą, nes prisidės ir reakcija į skiepą, todėl organizmui teks dorotis su dviem problemomis.

O ką daryti nėščioms moterims?

– Nėštukėms skiepytis rekomenduoja. Jų nerekomenduojama skiepyti tik pirmame nėštumo trimestre, kai yra pats vaisiaus vystymasis ir nežinia, kaip organizmas sureaguos į imuniteto pasikeitimą. Vėliau nėščioms moterims skiepytis rekomenduojama. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti planuojančioms nėštumą.

Kaip nereikėtų elgtis pasiskiepijus?

– Nerekomenduojama intensyviai sportuoti, nes tada eikvojame daug energijos ir stipriai prakaituojame, todėl aplink skiepo vietą gali lengviau patekti infekcija. Pasiskiepijusiems vasarą nerekomenduojama maudytis atviruose telkiniuose vėlgi dėl infekcijos. Reikia suprasti, kad oda yra pažeista ir infekcijos patekimo kelias atviras.

Nerekomenduočiau ir maudytis vonioje, ypač ilgai joje mirkti, kad paskiepyta vieta nesušlaptų, neišbrinktų. Reikėtų nenaudoti ir prausiklių, netrinti paskiepytos vietos.

Viso to reikėtų laikytis vieną parą, kol oda pažeista, paskui tos, liaudiškai tariant, „skylutės“ odoje nelieka – ji užsitraukia, užrandėja.