2 iš 3 žmonių turi šį virusą
Herpesas – ilgalaikė virusinė infekcija, kuri pasireiškia odoje, gleivinėje ir išlieka visą gyvenimą po užsikrėtimo.
Gydytojas pabrėžia – tai virusinė liga, tad jokie antibiotikai jos neveikia. Šis virusas, kaip ir daugelis kitų, pasak L. Petrausko, koduoja save žmogaus ląstelėse, DNR srityje. Būtent dėl šios priežasties sunku jį išnaikinti, o visiškai pašalinti nepavyksta.
Žmonėms, kurie savyje nešioja šią infekciją, pasireiškia paūmėjimai, kai virusas aktyviai gaminasi ir sukelia simptomus.
„Yra paskaičiuota, kad vidutinio, jaunesnio amžiaus žmonės 2 iš 3 turi šį virusą. Būtent šis odos herpesas yra labai paplitęs ir kai kuriems gana pavojingas“, – sakė šeimos gydytojas.
Ypač pavojinga, kai pasireiškia šalia akių
Herpetinės infekcijos formų yra keletas, tačiau dažniausiai ji pasireiškia pūslele ant lūpos.
„Tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl lėtinio streso ar kitų priežasčių, virusas pasireiškia pūslelėmis, opelėmis. Dažniausiai jos būna ties lūpos viršutiniu ar apatiniu kraštu, gleivinėse, bet gali būti ir kitur“, – kalbėjo pašnekovas.
Ypač pavojinga, kai infekcija pasireiškia šalia akių, mat ji gali pereiti į akies obuolį ir sukelti herpetinį keratitą.
„Tokiu atveju prasideda intensyvus akių gydytojo stebėjimas, lašinami prieš-virusiniai vaistai į akis. Esant sunkesnei būklei, blogam imunitetui, herpesas gali sukelti centrinės nervų sistemos pokyčius, meningitą ir encefalitą, kuris yra labai pavojingas, dažnai ir mirtinas“, – perspėjo L. Petrauskas.
Paminėtas encefalitas, pasak gydytojo, yra itin pavojingas, o mirtingumas nuo jo siekia maždaug 50 proc. Tačiau tokios komplikacijos būdingoms tik tiems žmonėms, kuriems stipriai sutrikęs imunitetas. Pastarasis gali būti visiškai nusilpęs dėl įgimtų problemų arba dėl įvairių ligų, pavyzdžiui, onkologinių susirgimų, ŽIV.
Didžiausias imuniteto priešas – lėtinis stresas
Pagrindinis nešiotojas, nuo kurio užsikrečiama herpeso virusu, yra žmogus. Vis dėlto, jei artimasis serga, užsikrėsti galima ir per daiktus. Tad sergančiajam reikėtų vengti naudotis tais pačiais namų apyvokos daiktais.
„Tačiau ant daiktų virusas ilgai neišbūna“, – pridūrė gydytojas.
Pasak pašnekovo, kai kurie vis dar supainioja herpes simplex virusą su vėjaraupiais. O pastarųjų komplikacija gali būti tarpšonkaulinė neuralgija. Nors vėjaraupiai tos pačios šeimos virusas, tačiau smarkiai skiriasi nuo herpeso.
Įdomu tai, jog herpesas linkęs pasikartoti vis toje pačioje vietoje – jei jis iš pradžių atsirado prie lūpos, kitą kartą didelė tikimybė, kad atsiras ir vėl ten pat.
Infekcijos pasikartojimas gali pranešti apie nusilpusį imunitetą. O didžiausias imuninės sistemos priešas, pasak gydytojo, yra lėtinis stresas.
„Lėtinio streso metu išsiskiria hormonai, kurie ūmiu periodu kažkiek sustiprina imunitetą, bet jam užsitęsus, imunitetui kenkiama. Tai gali parodyti dažnesni peršalimai, plaučių, ausų uždegimas. Taip pat ir herpesesas“, – kalbėjo L. Petrauskas.
Tad jei žmogus jau turėjo savo kūne herpetinę infekciją ir ji vėl paūmėja, atsiranda pūslelės, reikėtų susirūpinti savo imunitetu.
„Dažnai žmonėms po pirmo persirgimo virusas nebesikartoja, nes imunitetas su juo susitvarko“, – pridūrė pašnekovas.
Gydymas užtrunka apie savaitę
Gydant herpesą skiriami antivirusiniai vaistai, dažniausiai – acikloviras. Paprasčiausioms formoms užtenka vietinio gydymo – tai reiškia, jog užteks ir įprasto herpesui gydyti tepaliuko. Jei žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis ir imunitetas yra silpnas, galima gydyti sistemiškai – vartoti geriamuosius vaistus su gydytojo paskyrimu.
Herpeso gydymas, pasak L. Petrausko, paprastai užtrunka apie savaitę.
Beje, internete galima rasti daugybe liaudiškų herpeso gydymo būdų. Vis dėlto gydytojas sako, kad sustabdyti virusui daugintis ląstelėse jie tikrai nepadės.
„Liaudiški gydymo būdai nėra specifiškai nukreipti prieš virusą. Bet, jei yra odos vientisumo pažeidimas, jie galbūt gali padėti. Vis dėlto daug paprasčiau būtų pasitepti su spec. priemonėmis, kurios dezinfekuoja pūslelę. Citrinos rūgštis ar kitos priemonės gali tik stabdyti gijimą, sausinti odą“, – sakė pašnekovas.
Vienintelis apsisaugojimas nuo šios infekcijos be to, jog reikia vengti dalintis daiktais sus sergančiuoju, yra imuniteto stiprinimas.
„Kad būtų stipresnis imunitetas, reikia riboti alkoholį, tabaką, reguliariai mankštintis bent 45 minutes 3 kartus per savaitę. Taip pat svarbu subalansuota mityba, daržovės, vaisiai. Jei žmogus turi antsvorį, reikia jį sumažinti. Nepamiršti gero miego, miegoti bent 7 valandas per parą ir nueiti miegoti ne vėliau nei 23 valandą“, – patarė gydytojas.
