Pasak Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės, jei vairuodami itin smarkiai užsinorime miego, sustoti – būtina.

„Rekomenduojama išgerti kavos ar energetinio gėrimo. Kol jų poveikis pasireikš, 10 – 15 min nusnūsti. Atsibusime, būsime ir šiek tiek pamiegoję ir į mūsų smegenis bus patekę stimuliatoriai. Kiekvieną dieną to tikrai nerekomenduoju, bet išskirtiniais atvejais“, – sakė gydytoja.

Prof. R. Mameniškienė priduria – jei atliekame kokį nors labai monotonišką darbą, pavyzdžiui, vairuojame, reikia nusistatyti, kada sustosime ir pailsėsime.

„Yra toks mikromiegas, kai pats nejauti, kaip užmiegi. Akys atmerktos, vairuojame, bet staiga pagalvojame, kad neprisimename gabalo kelio, kurį nuvažiavome. Tai rodo, kad įvyksta mikroužmigimas, kurio žmogus neužfiksuoja, bet jis pavojingas. Tuo metu nelaimingų avarijų atsitinka daug daugiau nei tada, kai jauti miegą ir gali save kontroliuoti“, – kalbėjo profesorė.

Vairavimas naktį
Foto: Shutterstock

Gydytojų teigimu, iš tiesų, ne epilepsija yra pats pavojingiausias veiksnys, sukeliantis daugiausiai avarijų, o obstrukcinė miego apnėja, kuri pasireiškia dideliu mieguistumu dienos metu.

Miego ritmas priklauso ir nuo genetikos

Įdomu tai, kad miegas anaiptol ne pasyvus procesas, kaip buvo manoma anksčiau. Netgi atvirkščiai – miego metu smegenys dirba labai intensyviai. To reikia, kad nubudę ryte būtume geros nuotaikos, kad pasigamintų pakankamai hormonų, kurie apsaugotų nuo nutukimo ir panašiai. Tad miegas kūnui yra labai svarbus procesas.

Manoma, kad suaugusiam žmogui užtenka 7–8 valandų miego, o vaikams ir paaugliams reikia daugiau. Tačiau miego trukmė labai priklauso ir nuo paties žmogaus. Pasak gydytojų, visai natūralu, jei vienam užtenka 5–6 valandų, o kitam prisireikia ir 10.

Miegas, moteris
Foto: Shutterstock

Šiuo metu vis dažniau kalbama, kad žmogaus ritmas – ar jis vyturys, ar pelėda, priklauso ir nuo genetikos. Tačiau kai kuriems tai tampa labai nelengvu gyvenimo iššūkiu. Jei tokie žmonės niekaip negali pritaikyti savo ritmo prie savo gyvenimo, tenka rinktis gydymą ir įvairiomis terapijomis pakeisti dienos ritmą.

„Mūsų miegas ir atsikėlimas priklauso nuo hormonų. Melatonino galima nusipirkti ir vaistinėje, tačiau pradėjus jį nuolat gerti, smegenys patys jo nebegamins“, – paaiškino prof. R. Mameniškienė.

Vis dėlto reikia žinoti ir tai, kad vyresnių žmonių smegenys melatonino gamina mažiau, todėl jiems dažniau pasireiškia nemiga. Kartais vyresnio amžiaus žmogui patartina trumpą laiką vartoti melatonino papildus, bet tik paskyrus gydytojui.

Sapnai gali pakuždėti sprendimus

Viena iš labiausiai, rodos, mistiškų ir žmones dominančių temų visais laikais buvo sapnai. Pasak profesorės, sakoma, kad spalvotus sapnus sapnuoja daugiau meniškos asmenybės. Tačiau tikriausiai niekas negali atsakyti, kodėl vieni sapnuoja itin spalvotus, o kiti ne tokius spalvotus sapnus.

Foto: Shutterstock

„Tikrai žinoma, kad daugiau žmonės sapnuoja greitų akių judesių miego metu ir tada juos geriau prisimename“, – sakė prof. R. Mameniškienė.

Beje, sapnai gali ir pasitarnauti.

„Jie gali mums padėti priimti tam tikrus sprendimus, parodyti atsakymus, – sakė dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė. – Sapnai perdirba tam tikrą emocinę informaciją, kurią prieš tai gavo.

Sapnai savotiškai paruošia žmogų kitos dienos iššūkiams. Juose atsispindi žmogaus savirealizacija, galbūt sapnuose pamatys kažkokį siužetą, kurio jis nori. O sąmoningas sapnavimas dažnai būna ir terapijos dalis, kuri padeda gydyti košmarus, psichozes, neurologinius sutrikimus.“

Neišsimiegojimas – tiesus kelias į nutukimą

Tačiau daug svarbiau nei tai, kiek valandų miegojote, yra tai, kokia buvo jūsų miego kokybė. Pasak gydytojų, gali būti, kad žmogus miegos ir 12 valandų, bet atsibudęs ryte neturės sveikatos, nenorės eiti į darbą, jam skaudės galvą.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Įdomu tai, kad dažniausiai žmogus trumpų prabudimų nakties metu neužfiksuoja, tačiau, jei jų pasitaiko labai daug, tai gali smarkiai paveikti miego kokybę.

„Kai pacientas ateina pas mane į kabinetą ir skundžiasi nemiga, sako, kad jau 10 metų nemiega. Tada atsakau, kad jis jau turėtų būti miręs. Kaip ir nevalgydamas, negerdamas skysčių, nekvėpuodamas, taip ir nemiegodamas žmogus miršta.

Akivaizdu, kad jis miega, bet jį vargina maži prabudimai, kurie smarkiai viršija normą, kenkia miego kokybei“, – pasakojo dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Vis dėlto kai kurie tyrimai teigia, kad žmogus, miegodamas per parą mažiau nei 6 valandas, turės didesnę riziką metaboliniam sindromui, nutukimui, cukriniam diabetui.

Profesorė pasakoja, kad visai neseniai JAV buvo atliktas tyrimas, kai grupė tiriamų žmonių savaitę miegojo tik po 5 valandas. Rezultatai buvo stulbinantys – vien per savaitę 86 proc. dalyvių priaugo kilogramą.

„Per mažai miegant išsiskiria mažiau sotumo hormono. Tada valgome riebesnį maistą. Be to, kai per mažai miego, sutrinka motyvacija, nėra jėgų, žmonės nebenori sportuoti, vietoje to geriau valgo. Tada pradeda tukti, knarkti, tada vėl reikia gydytojo“, – kalbėjo prof. R. Mameniškienė.

„Turime pasistengti leisti sau kokybiškai išsimiegoti. Geras miegas yra tarsi nemokamas vaistas, kuris gali sustiprinti organizmą“, – pridūrė dr. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Jei dieną norime numigti, ar tai reiškia, kad miegojome blogai?

Tikriausiai ne vienas esame pajuokavęs, kaip gerai būdavo darželio laikais, kai visada galėdavome eiti pietų miego. Tačiau ar suaugusiam žmogui jis reikalingas?

„Didelė dalis žmonių nori prigulti dienos metu, kad atsigautų. Jei norite nusnūsti dienos metu, tikrai galima, bet ne ilgai. 10–20 minučių būtų optimalu. Jei miegi ilgiau, vėl gali atsikelti kaip sudaužytas“, – pabrėžė profesorė.

Taip nutinka dėl to, kad po 20 minučių kūnas po truputį pereina į lėtąją miego stadiją. Tad vietoje to, kad atsikėlęs žmogus jaustųsi žvaliau, viskas būna atvirkščiai, o naktį užmigti sunku.

O jei žmogui, nors naktį miegojo ir pakankamai, bet kasdien reikia bent kelių valandų „pietų miego“, tokiu atveju jau reikia susirūpinti ir kreiptis pas specialistą.

Beje, miego sutrikimai gali būti tiesiogiai susiję ir su nesveiku gyvenimo būdu. Pasak gydytojos dr. E. Sakalauskaitės-Juodeikienės, sumažinus nutukimą ir pradėjus sportuoti, miego kokybė pagerės.