Kodėl vaikams kraujas imamas iš piršto, o suaugusiems – iš venos?
Kraujo tyrimai naudojami įvairiausių būklių ir ligų diagnostikai bei gydymo efektui vertinti. Atlikdami kraujo tyrimus, galime diagnozuoti alergijas, mažakraujystę, cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimus, širdies, kepenų, inkstų, endokrininių liaukų, medžiagų apykaitos, onkologines ligas, uždegimines būkles, infekcijas, krešėjimo sutrikimus, apsinuodijimus.
Kraujo paėmimas yra stresinė procedūra. Nuo seno medicinoje egzistuoja principas „pirmiausia nepakenk“. Taigi, vengiama nereikalingo paciento diskomforto. Kraujo iš piršto paėmimas yra paprastesnis, pigesnis, jam reikia mažiau įgūdžių, jis trunka greičiau. Tuo tarpu tinkamai paimti kraują iš venos reikia atitinkamai apmokyto personalo bei laboratorinės įrangos tyrimų interpretacijai.
Nėra tokios taisyklės, kad vaikams visada kraujas imamas iš piršto, o suaugusiems – iš venos. Iš kur bus imamas kraujas, priklauso nuo to, kokius kraujo rodiklius tiriame. Visgi standartizuotų testų galimybės imant kapiliarinį kraują – ribotos. Paprasčiausias tyrimo būdas - kraujo paėmimas iš piršto. Dažniausiai apsiribojama automatiniu (dar vadinamu „bendruoju“) kraujo tyrimu, CRB (C-reaktyvaus baltymo nustatymu) ir gliukoze. Gaunami pagrindiniai kraujo rodikliai: eritrocitų rodmenys, leukocitų ir trombocitų skaičius, hemoglobino kiekis, tačiau kartais to užtenka.
Biocheminės, imunologinės analitės kapiliariniame kraujyje įprastai nevertinamos. Iš piršto dažniausiai kraujas imamas šeimos medicinos centruose, kai reikia greito atsakymo. O kraujo tyrimas iš venos užtrunka ilgiau. Ligoninėse kraujas visuomet imamas iš venos.
Kapiliarinis kraujas dažniausiai pasirenkamas tiriant kūdikius, mažus vaikus, vyresnius asmenis su trapiomis venomis, stipriai nudegusius ar krešėjimo sutrikimų turinčius pacientus, ypač nutukusius, kuriems sunku rasti venas. Kapiliarinis kraujas tinkamas savikontrolei (pvz., kraujo cukraus matavimui namuose) bei skriningui (atrankai). Šis tyrimas labai pasitarnavo diagnozuojant Ebolos karštinę neseniai vykusio protrūkio metu.
Ar kraujas iš venos iš ir piršto gali kažkuo skirtis?
Kraujo tyrimų normos veniniame ir kapiliariniame kraujyje skiriasi būtent dėl kraujotakos, tyrimo metodikos subtilumų.
Veninis kraujas turi mažiau deguonies, jis teka iš viso organizmo atgal į širdį. Platesniam ištyrimui įprastai imama 2-6 ml veninio kraujo. Gaunami labai tikslūs rezultatai, galima nustatyti įvairiausius kraujo parametrus.
Kapiliarinis kraujas imamas iš kapiliaro – smulkiausios kraujotakos šakos. Čia kraujas mišrus (arterinis-veninis). Tyrimo metu praduriama oda, kiek spaudžiamas pirštas, kraujas imamas tiesiogiai dūrio vietoje. Dėl to į mėginį patenka ir ląstelinio bei audinių skysčio. Jei audiniai spaudžiami per stipriai, mėginys praskiedžiamas, didėja hemolizės ir klaidingų rezultatų tikimybė. Kaskart imant kraują iš piršto, šis papildomų skysčių ir kraujo santykis skiriasi, todėl ir tyrimo rezultatai varijuoja. Be to, kai imamas mažas kraujo kiekis, bet koks papildomas niuansas ženkliai įtakoja tyrimų rezultatus.
Tyrimų skirtumai priklauso ir nuo fiziologijos. Pavyzdžiui, gliukozės tyrimas tiek veniniame, tiek kapiliariniame kraujuje yra pakankamai tikslus, nes gliukozės koncentracija ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje nevalgius maždaug panaši. Kraujo cukraus (glikemijos) parametrai iš piršto ir venos gali skirtis, jei pirštas prieš imant testą nebūna tinkamai nuvalytas ir ant jo lieka maisto likučių.
Tuo tarpu hemoglobinas yra eritrocitų viduje, o į mėginį patekus papildomam ekstraląsteliniam skysčiui (pvz., tyrimo metu stipriai spaudžiant pirštą), gaunamas klaidingai „praskiestas“ kraujas.
Kartais kūdikiams ir naujagimiams kraujas imamas iš kulno, nes jų pirštukai tiesiog per maži.
Kiek teko girdėti, kai kuriose šalyse kraujas net ir suaugusiems imamas iš piršto. Ar tai tiesa ir kodėl toks sprendimas priimtas?
Kraujo cukraus matavimas kapiliariniame kraujuje jau dešimtmečius naudojamas pacientų diabeto savikontrolei. Kodėl gi negalima platesnių tyrimų atlikti iš kapiliarinio kraujo?
Viena priežasčių – kaina. Automatizuotos, centralizuotos, didelių tyrimų apimčių laboratorijos tyrimus atlieka pigiau. Be to, kapiliarinį kraują, kaip minėjau, veikia daugiau veiksnių nei didesnį kiekį tiriamo veninio kraujo. Ištirti daugybę analičių iš kelių kraujo lašų reikalauja naujų technologijų.
Kasdienėje praktikoje mažai kur biocheminiams tyrimams naudojamas kapiliarinis kraujas. Tačiau esu girdėjusi apie privačias laboratorijas, kurios tokius testus iš vieno piršto dūrio siūlo kaip bendros sveikatos būklės įvertinimą. Tuo kartais naudojasi darbdaviai vykdydami darbuotojų sveikatos tikrinimus.
Egzistuoja komerciniai testai, vertinantys krešumą, mažakraujystę, kraujo lipidus, elektrolitus, miokardo pažeidimą ir pan. Štai vienas gamintojas siūlo iš vieno kraujo lašo įvertinti 13 analičių. Ir visgi nepaisant dešimtmečius trunkančių bandymų, tokie testai dar nėra visuotinai priimti rutininėje praktikoje. Dauguma gydytojų nepasitiki tokiais testais bei nori jų rezultatus pertikrinti įprastoje laboratorijoje. Analizuojant rezultatus pastebėta, kad pvz., hemoglobino vertės nuo veninio kraujo verčių skyrėsi iki 3, leukocitų skaičius – iki 6 kartų.
Kuriami ir modernūs golfo kamuoliuko dydžio įrenginiai, kurie žasto srityje padaro daugybinius mikrodūrius. Taip mažiau traumuojami audiniai, mažiau praskiedžiamas, ir gamintojų teigimu, gaunamas aukštos kokybės kapiliarinis kraujas. Visgi visa tai galbūt dar medicinos ateitis.
