Pernai – 6 mirtys

Kaip „Delfi“ pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistė entomologė Milda Žygutienė, jau praėjusiais metais sergamumas erkių sukeliamomis ligomis buvo itin didelis.

„Vien erkiniu encefalitu sirgo 711 asmenų. Buvo registruotos 6 mirtys, ko anksčiau niekada nebūdavo – dažniausiai per metus buvo registruojami 2-3 mirę asmenys. O praėjusieji metai buvo išskirtiniai dėl kelių aspektų – pirma, kad buvo didelis sergamumas, daug mirusių. Be to, buvo nepaprastai palankios sąlygos erkėms – jų aktyvumo periodas buvo labai ilgas, nes iki pat gruodžio pabaigos Lietuvoje nebuvo minusinės temperatūros. Galima sakyti, kad nuo praėjusio sezono iki šito jokio ramybės meto nebuvo, kadangi gamtoje nuolat buvo aktyvių erkių. Aišku, jų gausa nebuvo didelė, bet pavieniai atvejai buvo“, – sakė M. Žygutienė.

Šiais metais jau yra surinkti pirmų 5 mėnesių duomenys. Entomologė palygino juos su tuo pačiu laiku surinktais praėjusių metų duomenimis.

Milda Žygutienė

„Jei pernai per 5 mėnesius erkinio encefalito atvejų buvo registruota virš 30, tai šiais metais jau virš 50. O Laimo ligos 2019 metais per 5 mėnesius buvo apie 250 atvejų, dabar – virš 300, – kalbėjo M. Žygutienė.

– Jau praėjusiais metais galvojome, kad sergamumas yra labai didelis ir šiemet jo tikėjomės mažesnio. Tačiau pirmi mėnesiai rodo, kad ir šiemet nebus mažiau ligos atvejų. Aišku, kad taip nutiko dėl to, jog erkės buvo aktyvios visus metus. Šiemet pirmus erkinio encefalito atvejus registravome jau ankstyvą pavasarį. Nuo erkių aktyvumo priklauso ir kiek žmonių susirgs jų platinamomis ligomis“.

Susirgimų pikas, kaip rodo ankstesnių metų duomenys, intensyviai pradeda didėti birželio mėnesį ir tęsiasi net iki spalio.

„O paskui, aišku, mažėja, kadangi ir erkių, ir žmonių aktyvumas mažėja, mažiau būname gamtoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Ar tikrai Panevėžys yra ypatingai užkrėsta zona?

„Nei taip, nei ne. Panevėžys ir Panevėžio apskritis dėl erkinio encefalito buvo žinoma jau seniai, kadangi netgi pirmas infekcijos atvejis Lietuvoje buvo registruotas Panevėžio rajone. Tačiau dabar situacija šiek tiek keičiasi. Prieš 10 metų buvo galima sakyti, kad didžiausias sergamumas yra Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityje. Pastaraisiais metais Panevėžio apskritis nėra ta, kurioje registruojamas didžiausias sergamumas“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Erkė
Foto: Shutterstock

Vis dėlto, specialistė įspėja – visa Lietuva yra endeminė zona.

„Neturėtume išskirti vieno ar kito regiono, nes visuose administraciniuose Lietuvos rajonuose erkėse yra rastas erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjas. Reiškia, kad bet kuriame rajone galima užsikrėsti šiomis ligomis“, – sakė M. Žygutienė.

Pasak entomologės, erkių, kurios platina erkinį encefalitą, Lietuvoje yra maždaug 1 procentas. Tai reiškia, kad iš 100 erkių vidutiniškai 1 turi šios ligos sukėlėją.

O nešiojančių Laimo ligą gali būti daug daugiau – vidutiniškai apie 20 proc.

„Bet vėlgi, tai nieko nereiškia kalbant apie bendrą skaičių, nes net tuose pačiuose rajonuose skirtinguose miškuose erkių pernešamų ligų sukėlėjų skaičius gali būti labai skirtingas. Tačiau ir statistikoje matosi, kad Laimo liga yra labiau paplitusi – jei erkiniu encefalitu serga šimtai žmonių, tai Laimo liga – tūkstančiai“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Geriausia prevencija prieš erkinį encefalitą, pasak pašnekovės, yra skiepai.

„Turime tikrai geras vakcinas, kurios prieinamos Lietuvoje. Visi mirę asmenys Lietuvoje buvo nepasiskiepiję. Taip pat ir tie, kurie sunkiai suserga, kai kurie lieka neįgalūs visam gyvenimui. Tai rimtas susirgimas ir nereikėtų gailėti investuoti į savo sveikatą, – pasakojo specialistė.

Foto: Rimas Pocius

– Skiepų tendencijos džiugina – nors dabar kai kurie į vakcinas žiūri skeptiškai, tačiau nuo erkinio encefalito skiepijasi ne mažiau žmonių nei anksčiau, kasmet netgi vis daugiau. Kol kas ir šiais metais, kiek turime duomenų, skiepijasi ne mažiau“.

Deja, bet nuo Laimo ligos vakcinos neturime, tad vienintelė prevencijos priemonė – saugojimasis erkės įsisiurbimo.

„Prieš einant į gamtą reikia prisiminti, kad saugių vietų Lietuvoje nėra – erkė gali įsisiurbti ir miesto parke, todėl elgtis reikia atsakingai“, – perspėjo M. Žygutienė.

Entomologė išvardijo svarbiausias taisykles, padėsiančias apsisaugoti nuo erkių

Pirmiausia – apranga. Reikėtų rengtis šviesiai, nes taip erkė bus lengviau pastebima. Turi būti apsaugotos ir kojos, ir kitos kūno dalys, kad erkė nerastų tarpo tarp drabužių ir negalėtų patekti ant odos. Vadinasi, kelnių klešnės turėtų būti sukištos į aulinius batus, rankogaliai užsegti, o ant galvos – gobtuvas.

Antra – repelentai. Pasirenkant repilentą reikia paskaityti, kas kiek laiko atnaujinti jo sluoksnį. Tie, kurie pagaminti augaliniu pagrindu, veikia trumpiau.

Foto: Shutterstock

Trečia – grįžus iš miško reikia apžiūrėti kūną. Vienas iš Laimo ligos prevencijos būdų – kuo greičiau pašalinti įsisiurbusią erkę, kad ji ant kūno neišbūtų ilgiau nei parą. Jei erkinio encefalito atveju erkė infekciją gali perduoti iškart įsisiurbusi, tai Laimo liga užkrečiama per ilgesnį laiką.

„Jei jau taip nutiko, kad erkė įsisiurbė, pasižymime datą, kada tai įvyko, ir stebime savo organizmą apie mėnesį. Ir įkandimo vietą, ir bendrą savijautą. Atsiradus kokiems nors simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė“, – sakė pašnekovė.

Kas yra erkinis encefalitas?

Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) puslapyje, erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.

EE simptomai

EE inkubacinis periodas trunka 2-28 dienas, vidutiniškai 7-14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1-8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.

Foto: Shutterstock

Po pirmosios EE stadijos eina tariamo pasveikimo periodas, kuris trunka 1-33 dienas, dažniausiai 5-8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai vienbangė.

Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20-30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Ligos pasekmės

Mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Gydymas

Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.

Kas yra erkinis Laimo liga?

Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

LL simptomai

Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 proc. atvejų.

Laimo liga
Foto: Shutterstock

Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos. Būna trumplalaikių artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.

Lėtiniai odos pažeidimai dažniausiai prasideda distalinėse galūnių dalyse, oda suplonėja, pasidaro sausa.

Gydymas

Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.