Dirbate Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ne paslaptis, kad būtent medicinos krypčių studentai yra bene daugiausia streso patirianti studentų grupė. Kaip universitetui sekasi užtikrinti, kad psichologinės pagalbos sulauktų visi, kuriems jos reikia?

Siekiant užtikrinti, kad psichologinės pagalbos sulauktų visi, kurios jiems reikia, LSMU vykdomas projektas „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Projekto tikslas – išplėsti psichologinės pagalbos galimybes LSMU studentams ir sudaryti modelį, pagal kurį ir po projekto universitetas galėtų sistemingai skirti reikalingą dėmesį studentų psichologinei gerovei.

Šio projekto dėka LSMU studentai gali gauti nemokamas individualias psichologines konsultacijas, pagalbą psichologinės krizės atveju, dalyvauti psichologinėse asmeninio augimo grupėse ir paskaitose apie psichologinę sveikatą. Iki projekto Universitete taip pat psichologinę pagalbą teikė lietuvių studentų psichologė ir užsienio studentų psichologas. Taip pat LSMU studentams nuolat prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba LSMU Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Taigi, projektas išplėtė psichologinės pagalbos galimybes LSMU. Nors projekto trukmė tik vieneri metai, tačiau jo metu sukurta ir išbandyta sistema sudarys tvirtą pagrindą tolimesniam studentų psichologinės paramos vykdymui universitete.

Kokias prevencinės priemonės yra įgyvendinamos universitete? Kurios, Jūsų nuomone, veiksmingiausios?

LSMU projekto psichologai veda psichologinio atsparumo grupes, kuriose mokoma streso įveikimo, atsipalaidavimo technikų, emocijų atpažinimo, savivertės stiprinimo. Šios prevencinės priemonės ypač aktualios karantino laikotarpiu, kuomet dėl karantino studentai turi mažiau kontaktų ir socialinė parama gali būti mažiau prieinama. Viena iš sėkmingiausių Universitete vykdomų prevencinių priemonių – mentorystės programa. Vyresnių kursų studentai specialiai atrenkami ir apmokomi padėti įvairiais klausimais pirmakursiams studentams. Ši programa naudinga ne tik pirmakursiams, kuriems tokia svarbi vyresnėlių parama, tačiau ir patiems mentoriams, dėl savanoriškos veiklos privalumų – savirealizacijos, pagalbos kitam, savęs išpildymo, priklausymo bendruomenei jausmų. Užsieniečiams studentams mentorių programą organizuoja Tarptautinių ryšių ir studijų centro psichologai, o lietuvių studentams – LSMU Studentų atstovybė (SA). Projekto ribose psichologai galėjo bendradarbiauti su LSMU SA vykdydami mentorių programą, paruošdami šios programos metodines rekomendacijas, vesdami mokymus ir supervizijas. Universitetas taip pat organizuoja įvairias užklasines veiklas ir būrelius, kur studentai galėtų save realizuoti kitaip – per kūrybinę ar sportinę veiklą. Ypač per fizinio aktyvumo skatinimą – visi žinome įrodymais pagrįstą fizinio aktyvumo naudą psichologinei būklei ir sveikatai apskritai.

Mano žiniomis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelis, turintis psichologo etatą užsienio studentams. Kieno iniciatyva ir kaip buvo nuspręsta, jog to reikia?

Užsieniečių psichologo etatas LSMU įsteigtas prieš dešimt metų Tarptautinių ryšių ir studijų centro iniciatyva. Jau tada supratome, kad norėdami būti tarptautiški, turime užtikrinti užsienio studentams draugišką atmosferą. Užsienio studentai dažnai susiduria su prisitaikymo prie naujos kultūros sunkumais, tad jiems yra reikalinga papildoma parama ir palaikymas. Įvairių LSMU TRSC vykdomų psichosocialinių priemonių pagalba pavyko pagerinti užsieniečių prisitaikymą LSMU ir sumažinti studentų atkrytį ilgų ir sudėtingų studijų metu. Šiuo metu LSMU mokosi jau daugiau kaip 1100 užsienio studentų iš 71 skirtingos pasaulio šalies, su jais dirba du užsieniečių psichologai. Užsieniečiams siūloma ne tik psichologinė pagalba, tačiau ir mentorystės, ambasadorystės, tutorių programos, įvairūs renginiai ir išvykos, užtikrinančios psichosocialinę paramą ir pagerinančios prisitaikymą.

Ar daug užsienio studentų kreipiasi psichologinės pagalbos?

Psichologų teikiamos konsultacijos užsieniečiams studentams yra paklausios. Nors daugelyje kultūrų psichologinis konsultavimas vis dar išlieka nepriimtinas ir apipintas stigma, tačiau mokydamiesi kitoje šalyje užsienio studentai tarsi išsilaisvina ir drąsiau kreipiasi pagalbos. Smagu, kad ir lietuviai studentai vis drąsiau ieško psichologinės pagalbos ir kreipiasi į LSMU psichologus ne tik susidūrę su neįveikiamomis krizėmis, tačiau ir norėdami pasiekti geresnių rezultatų arba pagerinti motyvaciją studijoms. Panašu, kad pasenę stereotipai, jog į psichologą kreipiamasi tik sergant psichikos liga arba tik susidūrus su neįveikiamais sunkumais, pamažu yra išgyvendinami, ypač tarp jaunų būsimų sveikatos specialistų.

O kaip manote, kokią dalį atsakomybės dėl psichologinės pagalbos prieinamumo studentams ir jo viešinimo šiuo metu prisiima / turėtų prisiimti aukštosios mokyklos?

Dirbdama tarptautiniame kontekste pastebėjau, kad perspektyviausi universitetai psichosocialinį klimatą universitete ir psichologinę studentų gerovę pozicijonuoja šalia kitų universiteto prioritetinių krypčių, o psichosocialinės paramos užtikrinimą priskiria prie studijų kokybės rodiklių. Ši aiški pažangiausių universitetų diktuojama pozicija, galėtų būti mūsų universitetams kryptis ir gairės. LSMU užsieniečių studijų kontekste jau seniai sėkmingai dirbama su psichologinės pagalbos teikimu, manau, kad šis LSMU vykdomas projektas leido sistemingiau pažiūrėti ir į psichologinės pagalbos teikimą visiems LSMU studentams. LSMU vykdomo projekto metu bus sukurtas psichologinės pagalbos teikimo modelis, kuriuo galėsime pasidalinti ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

Ar ateityje ketinate plėsti psichologinio konsultavimo paslaugas bei emocinę paramą studentams?

Be LSMU vykdomo projekto „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“, kurio metu ne tik buvo išplėsta psichologinio konsultavimo paslauga bei vestos psichologinio atsparumo grupės, Universiteto bendruomenė buvo mokoma atpažinti psichologinius sunkumus patiriantį studentą, suteikti jam emocinę paramą ir laiku nukreipti psichologinei pagalbai. Taip pat Universitete paruošta nauja projekto paraiška ir pateikta Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui dėl psichologinio klimato universitete gerinimo. Šiuo projekto rėmuose planuojama orientuojantis į dėstytoją, į jo psichologinę savijautą ir aplinkos būsenas. Tik harmoningai veikiant visoms sistemos dalims galime tikėtis vieningos, palaikančios ir gerus santykius puoselėjančios Universiteto bendruomenės.

Ir pabaigai, ką patartumėte studentams, kurie nori kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau bijo, nedrįsta, jaučia gėdą ar nežino, nuo ko pradėti?

Mano kolegė, mokymų apie psichologinę pagalbą studentams, skirtų dėstytojams, metu naudodavo labai gražią analogiją, kuria aš ir norėčiau pasidalinti siekdama padrąsinti studentus. Reguliariai atliekame burnos higieną, kreipiamės į specialistus neabejodami. Taip pat turime rūpintis ir savo psichikos „higiena“. Kviečiu visus laužyti mitus apie psichologinę pagalbą ir ryžtis tyrinėti savo vidinį pasaulį, saugiai lydint specialistams. Pasinaudokite galimybe būti išgirsti ir išklausyti, be išankstinių nusistatymų ar vertinimų, galimybe išgirsti save ir pamatyti problemą iš kitos pusės, saugioje, palaikančioje atmosferoje, kur garantuojamas Jūsų konfidencialumas. Gali būti, kad Jums nedrąsu, pirmą kartą juk visuomet nedrąsu, bet pabandyti verta. Prarasti – nėra ko, o atrasti – galima!

Iniciatyva „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas“ yra dalis Lietuvos studentų sąjungos vykdomo projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose.