Dėl šios priežasties, nors karantino metu žmonės raginami likti namuose, planiniai skiepijimai nėra atidedami – jie yra vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą ir užtikrinant saugumą. Specialistų teigimu, asmenys, priklausantys rizikos grupėms ir toliau turėtų skiepytis nuo ligų, kurių įmanoma išvengti pasiskiepijus, nes sumažėjus įprastinei skiepijimosi apimčiai, sergamumas jomis gali ženkliai padidėti, rašoma pranešime spaudai.
Pasak medicinos centro „Northway” šeimos gydytojos Reginos Balčiūnienės, ir toliau ypatingai svarbūs skiepai, kurie skiriami naujagimiams, kūdikiams, vaikams, suaugusiems, o taip pat rizikos grupei priklausantiems ir sergantiems lėtinėmis ligomis vaikams ir suaugusiesiems.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių, todėl skiepijimą pneumokokine vakcina išskiria kaip prioritetinį. Kaip teigia specialistai, esant koronaviruso infekcijos rizikai skiepai nuo pneumokokinės infekcijos gali padėti sumažinti viruso sukeliamų komplikacijų riziką.
„Nepaisant sunkių komplikacijų ir net mirties, kurią pneumokokinė infekcija gali sukelti, mes vis dar neįvertiname rizikos ja užsikrėsti ir per mažai žinome apie šios ligos prevenciją“, – teigia patyrusi gydytoja ir pasakoja apie tai plačiau.
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė liga, galinti sukelti įvairaus sunkumo susirgimus. Jos sukėlėjas – plačiausiai pasaulyje paplitusi bakterija – Streptococcus pneumoniae, aptinkama viršutiniuose kvėpavimo takuose. Pneumokoko bakterijų galima rasti visiškai sveikų žmonių, ypač vaikų, nosiaryklėje, kurioje jie gali tyliai gyventi, nesukeldami jokių simptomų ir sveikatos sutrikimų.
Bakterijos plinta oro lašeliniu keliu, patenka į žmogaus kvėpavimo takų dalis ir dauginasi, taip sukeldamos kvėpavimo takų uždegimą. Dažniausi pneumokokinės infekcijos susirgimai tiek vaikams, tiek suaugusiems yra nosiaryklės, ausų ir plaučių uždegimai, rečiau – sinusitas, tonzilitas, konjunktyvitas, širdies raumens ir endokardo pažeidimai, pleuritai. Pavojingiausi yra sepsis ir meningitas – mirštamumas nuo šios ligos siekia 5-10 procentų.
Pneumokokine infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant), esant artimam kontaktui su sveiku pneumokokų nešiotoju arba sergančiuoju pneumokokine infekcija asmeniu. Pneumokokai gana ilgai išlieka gyvybingi aplinkoje, bet per aplinkos daiktus neužsikrečiama,
Pneumokokine infekcija dažniausiai serga maži vaikai, vyresni nei 65 metų amžiaus, taip pat nusilpusio imuniteto, daug rūkantys ar nesaikingai vartojantys alkoholį asmenys, lėtinėmis reumatinėmis, širdies, plaučių ligomis, diabetu sergantys asmenys. Didesnė rizika susirgti yra ir esant kitoms būklėms, kai nuslopinama imuninė sistema, pavyzdžiui, progresuojanti ŽIV infekcija.
Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių poveikio: peršalimo, pervargimo, ilgalaikės stresinės situacijos.
Pasak Reginos Balčiūnienės, pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi tik jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Pneumokokinė infekcija kartais plinta žaibiškai, ypač vaikamas, kurių imuninė sistema yra nusilpusi ir gali komplikuotis sunkiu sepsiu. Pneumokokinė infekcija gali sukelti ir smegenų pažeidimus, klausos praradimą. Nuo ilgalaikių pasekmių kenčia apie 60 proc. pneumokokiniu meningitu persirgusių vaikų.
Pneumokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai, tačiau paskutiniu metu pastebimas didesnis pneumokokų atsparumas antibiotikams. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, remiantis atitinkamomis gydymo rekomendacijomis, paskirs reikiamą gydymą, siekiant išvengti galimų komplikacijų.
„Tyrimų duomenimis, pneumokokų po gydymo antibiotikais nosiaryklėje sumažėja trumpai, po mėnesio gali atsistatyti toks pat pneumokokų kiekis“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Nuo pneumokokinės infekcijos padeda apsisaugoti nespecifinės apsaugos priemonės – imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių formavimas, subalansuota mityba, buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas.
„Tačiau neabejotinai pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė, siekiant sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šios infekcijos bei sustabdyti atsparių antibiotikams pneumokokų susidarymą yra skiepai“, – teigia Regina Balčiūnienė.
Kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugusieji bei rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami konjunguota ir polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina. 10-valente konjunguota vakcina skiepijami vaikai iki 5 metų, 13-valente konjunguota vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugusieji ir rizikos grupei priklausantys asmenys. Paskiepijus susidaro ilgalaikis imunitetas.
„Pastebėta, kad pradėjus Lietuvoje nemokamai skiepyti kūdikius, rizikos grupės vaikus ir suaugusius, sergančius lėtinėmis ligomis, ženkliai sumažėjo ne tik sergamumas pneumokoko sukeltomis ligomis, taip pat sunkių ligos atvejų, kurie gydomi ligoninėje, bet ir antibiotikų vartojimas, pagerėjo vaikų ir rizikos grupės asmenų gyvenimo kokybė“, – dalinasi patirtimi gydytoja.
Pneumokokinės vakcinos yra saugios ir patikimos, jų efektyvumas siekia 90 proc. Paskiepijus šia vakcina, gaminasi antikūniai, apsaugantys organizmą nuo jau minėtų ligų. Dažniausias šalutinis poveikis – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, trunkantis kelias dienas ir greitai praeinantis be jokio gydymo yra labai retas. Apie 2 proc. paskiepytų asmenų kelias dienas pastebimas karščiavimas.
„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, skiepai nuo pneumokokinės infekcijos ypatingai svarbūs, siekiant sumažinti sergamumą, dažnas komplikacijas bei atsparumo antibiotikams vystymąsį, tad nepamirškite laiku pasirūpinti savo ir savos šeimos narių sveikata ”, – baigdama pokalbį primena R. Balčiūnienė.
