Žmogaus imunodeficino virusas (ŽIV) naikina imuninę sistemą. Per kelerius metus organizmo apsauginės funkcijos nusilpsta ir pacientas tampa neatsparus įvairioms oportunistinėms infekcijoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei. ŽIV gydymas sumažina viruso dalelių kiekį organizme ir atstato bei apsaugo imuninės sistemos veiklą. Todėl gydymo besilaikančiam žmogui sumažėja rizika užsikrėsti dažnai aplinkoje esančiomis oportunistėmis infekcijomis, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu siautėjant naujam koronavirusui, Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas infektologas Aidas Kaušas teigia, kad ŽIV besigydantys pacientai neturėtų panikuoti. Gydytojų tvirtinimu, jiems saugotis COVID-19 (koronaviruso sukeltos infekcijos) būtina taip pat, kaip ir kitiems sveikiems žmonėms. Jei ŽIV pacientų būklė yra stabili ir jie laikosi paskirto ŽIV gydymo režimo, didesnė rizika užsikrėsti koronavirusu nekyla.

Negydomas ŽIV gali kelti didesnę riziką

Šiuo metu Prancūzijoje ir kitose šalyse COVID-19 užsikrėtusiems pacientams jau leidžiama skirti vaistus nuo ŽIV. Tačiau gydytojai nurodo, kad jų veiksmingumas valdant koronaviruso eigą nėra įrodytas ir ŽIV infekuoti pacientai jokiu būdu negali atsipalaiduoti manydami, kad vartojant vaistus nuo ŽIV jiems nekyla grėsmė užsikrėsti COVID-19.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė perspėja, kad ŽIV užsikrėtusiems pacientams labai svarbu laikytis tų pačių apsaugos reikalavimų ir pradėti ŽIV gydymą, jei to dar nedaro. Nors tai įrodančių klinikinių tyrimų dar nėra, gydytojai daro prielaidą, kad ŽIV nesigydantys pacientai gali būti priskiriami didesnės rizikos grupei COVID-19 atžvilgiu. Infektologė aiškina, kad tokių pacientų imunitetas gali būti nusilpęs, jie dažnai serga gretutinėmis, pavyzdžiui, kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, kitomis lėtinėmis ligomis.

„Negalima drąsiai teigti, kad negydomiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams kyla didesnis pavojus dėl COVID-19, tačiau gydytojai ir mokslininkai daro tokią prielaidą. Tokių pacientų apsauginių imuninės sistemos ląstelių skaičius organizme gali būti labai sumažėjęs, dalis pacientų yra sirgę tuberkulioze, o ji neretai negrįžtamai pažeidžia plaučius. Dėl šių priežasčių netinkamai vartojantys vaistus arba išvis nesigydantys ŽIV infekuoti pacientai turėtų būti priskiriami didesnės COVID-19 rizikos grupei. Be to, COVID-19 infekcijai būdingas limfocitų skaičiaus mažėjimas, o tai dar labiau pakenktų tiems pacientams, kurie nesigydo nuo ŽIV ar vaistus vartoja nereguliariai, nes jų imuninė sistema jau ir taip nusilpusi“, – pasakoja gydytoja R. Matulionytė.

Infektologė priduria, kad negydoma ŽIV infekcija paspartina natūralius organizmo senėjimo procesus. Žinoma, kad šio naujo koronaviruso gydymo eiga yra sunkesnė vyresniems nei 60 metų gyventojams, bet dėl spartesnio senėjimo proceso į didesnės rizikos amžiaus grupę ŽIV infekuoti pacientai gali patekti ir nuo 50 metų, ypač – nesigydantys ŽIV.

Gydantis ŽIV, karantinas netrukdo

Infektologas A. Kaušas sako, kad pacientų nusiskundimų dėl karantino sukeltų problemų negirdėjo. Jis primena, kad visais klausimais pacientai gali kreiptis į savo gydytojus telefonu ir gauti vaistų receptus ar pasikonsultuoti nuotoliniu būdu.

„Gydymo pasikeitimų tikrai nėra, vaistų netrūksta. Mes išrašome elektroninius receptus ir pacientai gali vaistus atsiimti artimiausioje vaistinėje, išvengdami kontakto. Savo pacientus gydytojai prisimena, tad užtenka tik paskambinti ir viską išspręsime. Svarbiausia – kreipkitės ir jokiu būdu nenutraukite gydymo“, – ragina A. Kaušas.

Kad ŽIV gydymas dabartinėmis aplinkybėmis yra ypač svarbus, pritaria ir infektologė R. Matulionytė. Gydytojos teigimu, karantinas nepateisina gydymo režimo nesilaikymo.

„Visi infektologai dirba ir yra pasiekiami telefonu. Tie pacientai, kuriems buvo atlikti tyrimai ir buvo planuota pradėti gydymą, – ir yra pradedami gydyti. Kitiems pacientams labai svarbu vartoti vaistus taip pat, kaip iki karantino, kad gydymas liktų efektyvus ir imunitetas nenusilptų. Norint gauti receptą rekomenduoju nelaukti iki paskutinės dienos, kai pasibaigs vaistai. Mes galime išrašyti vaistus prieš 14 dienų, todėl geriau kreiptis anksčiau, kad juos spėtų atvežti į vaistinę laiku ir gydymas nenutrūktų“, – pataria gydytoja.

Gydymą tęsti turi ir grįžę užsienyje gyvenantys pacientai. Tiems, kurie gydytis nuo ŽIV pradėjo dar prieš išvažiuodami iš Lietuvos, užtenka paskambinti savo gydymo įstaigai, kurioje gydėsi anksčiau. Tačiau išvykimą iš Lietuvos deklaravę asmenys pirmiau turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą ir atnaujinti sveikatos draudimą. Asmenys su ŽIV infekcija gali būti apdrausti pagal ligos kodą, tačiau jiems reikėtų gauti išrašą iš infektologo ir vėliau kreiptis į teritorinę ligonių kasą.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Foto: Organizatorių nuotr.