Kai kurie koronavirusu persirgę pacientai buvo laikomi pasveikusiais, tačiau po pakartotinių tyrimų, deja, paaiškėjo, kad jie ir vėl serga. Užsienio mokslininkai pastebėjo, jog tai nėra vienetiniai atvejai – infekcija linkusi užpulti dar kartą. Virusologai kraipo galvomis, vis dar nesupranta, kodėl tai vyksta.
Iki šiol nežinoma, ar persirgus COVID-19 infekcija susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Persirgus kai kuriomis koronavirusų sukeltomis infekcijomis imunitetas išlieka beveik 40 savaičių, persirgus SARS – ilgiau kaip metus. „Neaišku, ar vystosi kryžminis imunitetas t. y. persirgus viena koronavirusine infekcija susidaro atsparumas kitai. Yra duomenų, kad sergant SARS infekcija susidaro antikūnai prieš HCoV-OC43 ir atvirkščiai. Tai gali būti gera žinia, kad bent dalis populiacijos sirgs lengvesnėmis formomis arba visai nesirgs“, – viename savo įrašų feisbuke rašė gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Ispanijos nacionalinio biotechnologijų centro ( National Center for Biotechnology, CNB) virusologas Luisas Enjuanesas naujienų tarnybai BBC teigė, kad bent 14 proc. pacientų, pasveikusių nuo koronaviruso, pakartotinis tyrimas būna teigiamas. Virusologo teigimu, kalbama ne apie pakartotinį užkrėtimą, o apie naują viruso dauginimąsi jau persirgusio žmogaus kūne.
Užsienio mokslininkai pastebėjo, kad žmonės įgyja imunitetą šiam koronavirusui – visgi kai kurių žmonių imuninis atsakas yra silpnas. „Kai imuninis atsakas yra nepakankamas, virusas gali sugrįžti“, – aiškino L.Enjuanesas.
Virusas išlieka organizme
Kai kurie virusai organizme gali išsilaikyti tris mėnesius ar net ilgiau. „Tai priklauso nuo imuninės sistemos atsako: mažiau jautrūs patogenai (ligos sukėlėjai) gali likti audiniuose“, – teigė L.Enjuanesas
Yra žinoma, kad žmogaus imuninė sistema skirtingai reaguoja į įvairias infekcijas. Pavyzdžiui, tymų imunitetui susidaryti užtenka kelių vakcinacijų ankstyvoje vaikystėje. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas. Žmonės, kurie vaikystėje yra gavę dvi MMR vakcinas, yra saugūs visą gyvenimą. Vakcinos efektyvumas, pasak JAV infekcinių ligų draugijos CDC, yra 97 procentai. Tai reiškia, kad net gavus du skiepus 3 procentams žmonių gali nesusiformuoti imunitetas ir jie gali susirgti tymais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai perspėja, jog egzistuoja skiepai pagal sezoną, pvz., skiepai nuo gripo, kurie vakcinuojami nuo rugsėjo iki sausio. Sezoniškumas būdingas ir skiepams nuo erkinio encefalito, nors vakcinuojama ne tik anksti pavasarį, kai prasideda erkių aktyvumas, bet ir vasaros viduryje ar rudenį. Visoms kitoms vakcinoms metų laikas neturi reikšmės.
Bandymai išsiaiškinti
Naujasis koronavirusas, sukeliantis „COVID-19“ nėra iki galo ištirtas, mokslininkai dar nenustatė reinfekcijos (pakartotinio užsikrėtimo tais pačiais mikrobais) pobūdžio. Tačiau pastebėta, kad naujasis koronavirusas nemutuoja taip greitai, kaip gripo virusas.
Madrido „Charles III“ universiteto mokslinio bendradarbio Isidoro Martinezo manymu, keista yra ne tai, kad pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu yra įmanomas, bet, kad tai įvyksta dažniausia tuoj po pasveikimo.
Ekspertai pabrėžia, kad norint suprasti „COVID-19“ viruso prigimtį, reikalingi papildomi tyrimai. Pasak jų, tai yra naujas virusas, apie kurį kasdien sužinoma vis daugiau. Visgi kol kas dar nėra galimybės užtikrintai paaiškinti pakartotinio užsikrėtimo atvejus. Tačiau mokslininkai šia kryptimi tęsia tyrimus.
Londono klinikoje „Grays Inn Medical“ dirbanti gydytoja Sara Kayat įsitikinusi, jog dabar imtis imuniteto stiprinimo yra ne pats geriausias laikas – nei kopūstų sultys ar linų sėmenų aliejus nepadės išvengti šios užkrečiamos ir rimtos virusinės infekcijos. Tik asmens higienos laikymasis, rankų plovimas muilu, socialinė distancija ir saviizoliacija tebėra vieninteliai būdai, padėsiantys išvengti užkrato.
Virusas plinta per orą
Delfi primena, jog koronavirusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba jiems gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt.
Tinklalapyje paliesiausklinika.lt rašoma, jog sunki ligos eiga gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, septinį šoką ir mirtį.
Dėl ypatingos rizikos sergantiems lėtinėmis ligomis, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, rekomenduojama likti namuose. Daliai užsikrėtusių asmenų nepasireiškia jokie klinikiniai ligos simptomai, nors laboratoriniai tyrimai rodo, kad jie yra užsikrėtę koronavirusu. Vidutinis inkubacinis laikotarpis nuo kontakto su infekcija iki susirgimo – apie 5 dienas. Trumpiausias – 1 diena, ilgiausias – 14 dienų.
Šis virusas plinta nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19.
Nors nėra vakcinos, kuria būtų užkirstas kelias užsikrėsti naujuoju koronavirusu, visgi galima imtis priemonių užsikrėtimo rizikai sumažinti. Viena jų – saviizoliacija. PSO rekomenduoja vengti didelių renginių ir masinių susibūrimų vietų, artimo kontakto su visais, kurie serga ar turi infekcijos simptomų.
Patariama dažnai plauti rankas su muilu arba naudoti alkoholio pagrindu gaminamą rankų dezinfekcinį skystį.
Kai kosėjate ar čiaudite, užsidengti burną audiniu; neliesti veido; valyti ir dezinfekuoti paviršius.
