Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose pacientui suteikiama galimybė ne tik gauti naujausią bei pažangiausią gydymą, bet ir padidinti gydymo ciklų (eilių) skaičių, tuo dažnai prailginant savo išgyvenimo trukmę, o neretai ir pagerinant gyvenimo kokybę. Ir nors Lietuvoje onkologinės pakraipos atliekamų tyrimų skaičius skaičiuojamas dešimtimis, tačiau svarbu pabrėžti, kad tikrai ne kiekvienas vėžiu sergantis pacientas gali juose dalyvauti.

„Visuose klinikiniuose tyrimuose nurodoma, kas gali būti tiriamuoju. Kiekvienu atveju yra labai griežti reikalavimai, vadinami “įtraukimo kriterijai”, kuriuos pacientas turi atitikti, norėdamas dalyvauti tyrime. Pavyzdžiui, būna nurodoma, kad tyrime gali dalyvauti tik tam tikros stadijos vėžiu sergantys pacientai, gavę tam tikrą gydymą, ir panašiai. Taip pat kiekviename tyrime nurodomi “neįtraukimo kriterijai”, kuriems esant pacientas dalyvauti tyrime negali. Tai gali būti, pavyzdžiui, netinkamas amžius, gretutinės ligos, blogi kraujo tyrimų rodikliai ar kita“, - pasakojo Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Galima nauda dalyvauti tyrime:

• Aktyviai dalyvausite sveikatos apsaugos veikloje, kuri vyksta visame pasaulyje.

• Turėsite galimybę gauti naujausią gydymą, taikomą pasaulyje.

• Turėsite galimybę gauti pačią geriausią medicininę priežiūrą, jums bus atliekama daugiau tyrimų ir jūs būsite atidžiau stebimas, nei įprastai gydant ligą.

• Padėsite kitiems, sergantiems ar susirgsiantiems ta pačia liga.
Galima rizika:

• Gali pasireikšti netikėtas nepageidaujamas tiriamojo gydymo (vaisto) poveikis.

• Tiriamasis gydymas gali nebūti geresnis už jau žinomą ar jums jau taikytą gydymą.

• Dalyvavimas tyrime gali pareikalauti daugiau laiko vizitams pas gydytoją, ilgesnės hospitalizacijos ar papildomų tyrimų, numatytų tyrimo protokole.

Klinikiniai tyrimai būna keturių fazių. Ankstyvuose, vadinamuosiuose I fazės klinikiniuose tyrimuose, dažniausiai dalyvauja sveiki savanoriai. Jų metu tiriamas vaisto saugumas ir jo sąveika su žmogaus organizmu. Tokiuose tyrimuose dalyvauja nedaug žmonių (apie 20).

• II fazės tyrimuose dalyvauja nedidelis skaičius (100-200) pacientų, sergančių liga, kuriai gydyti naudojamas tiriamasis vaistas. Paprastai šios fazės metu nustatomi vaisto veiksmingumas, šalutiniai poveikiai.

• III fazės tyrimai yra dažniausi. Juose dalyvauja tūkstančiai pacientų iš viso pasaulio siekiant patikrinti, ar vaistai yra veiksmingi ir saugūs daugeliui pacientų. Jau po vaisto registracijos vyksta IV fazės tyrimai.

Turite klausimų apie šiuo metu Lietuvoje vykdomus klinikinius tyrimus? Domina jų saugumas, eiga ir rezultatai? Užduokite jums aktualų klausimą dviem NVI specialistėms – gyd. E. Baltruškevičienei ir gyd. pulmonologei Vaidai Gedvilaitei – ir jau šį ketvirtadienį 15 val. išgirsite jų atsakymą laidos „Delfi diena" rubrikoje „Svečiuose – onkologas“.

Jei nematote specialios platformos, klausimus galite rašyti į komentarus arba el. p. sveikata@delfi.lt