Keli tyrimai patvirtino ryšį tarp perdirbtos mėsos produktų – kumpio, dešrelių, dešrų ir pan. – vartojimo ir padidėjusios širdies bei kraujagyslių ligų bei mirties rizikos. Tai greičiausiai galima paaiškinti tuo, kad šiuose maisto produktuose daugiau sočiųjų riebalų, taip pat didesnis druskos ir konservantų kiekis. Naujesni tyrimai parodė, kad net nedidelis tokių produktų kiekis kelia pavojų sveikatai.
Tačiau kaip gi kitokia mėsa – neapdorota raudona mėsa, vištiena ar žuvis? Ar šie produktai taip pat kelia riziką širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai ir gali paskatinti ankstyvą mirtį?
Šiuo klausimu tyrėjų nuomonės išsiskiria. Kelių tyrimų rezultatai iš dalies skiriasi dėl skirtingų taikytų metodų, o iš dalies dėl to, kad esami perspektyviniai grupės tyrimai turi apribojimų.
Taigi, siekdami užpildyti šią spragą, grupė mokslininkų, vadovaujama docento Victoro W. Zhongo iš Kornelio universiteto (Itaka, Niujorkas) nusprendė atlikti 6 turimų tyrimų metaanalizę.
Apibendrintos analizės išvados pasirodė leidinyje „JAMA Internal Medicine“.
Mėsos, paukštienos ir žuvies suvartojimo tyrimas
V. Zhongas ir tyrėjų komanda peržvelgė perspektyvinius grupės tyrimus, kurie buvo atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kuriuose iš viso dalyvavo 29 tūkst. 682 suaugusieji, kurie tyrimo metu nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis.
44 proc. visų dalyvių buvo vyrai, o apytikriai 31 proc. – ne baltaodžiai. Tyrėjai 1985–2002 m. fiksavo duomenis apie dalyvių suvartojamą maistą, ir kliniškai juos stebėjo 30 metų, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
Vidutiniu 19-os metų stebėjimo laikotarpiu, buvo užfiksuoti 6 tūkst. 963 liūdnai pasibaigę širdies ir kraujagyslių ligų atvejai ir 8 tūkst. 875 mirtys nuo įvairių priežasčių. Iš širdies ir kraujagyslių ligų 38,6 proc. buvo koronarinės širdies ligos atvejai, 25 – insulto, 34 proc. – širdies nepakankamumo atvejai. Siekdami apibrėžti, kiek sudaro 1 porcija mėsos ir įvertinti dalyvių mitybą, tyrėjai pasitelkė Willet maisto vartojimo dažnio klausimyną.
„1 porcija prilygo 115 gramų neperdirbtos raudonos mėsos ar vištienos ir 85 g žuvies. Vertinant perdirbtos mėsos kiekį, vieną jos porciją sudarė 2 gabalėliai kumpio, 2 nedideli griežinėliai dešros arba 1 dešrelė“, – aiškina autoriai.
Vertinant vidutinį per savaitę suvartojamos mėsos, vištienos ir žuvies kiekį buvo išskirtos 1,5 porcijos perdirbtos mėsos, 3 porcijos neperdirbtos raudonos mėsos, porcijos vištienos ir 1,6 porcijos žuvies.
Autoriai rašo: „Lyginant su dalyviais, kurie suvartojo mažesnį kiekį šių keturių produktų, dalyviai, kurie jų suvartojo daugiau, dažniau:
- buvo jauni vyrai;
- buvo ne Lotynų Amerikos kilmės juodaodžiai;
- buvo rūkantys, sergantys diabetu, turintys didesnį kūno masės indeksą, su didesniu DHL (didesnio mažo tankio cholesterolio kiekiu kraujyje), vartojantys daugiau alkoholio;
- turėjo mažesnį HDL cholesterolio kiekį kraujyje ir valgė prastesnės maistinės vertės produktus
dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ir dažniau mirdavo nuo įvairių ligų.“
Pagrindinis rezultatas, kurio ieškojo mokslininkai, buvo reliatyvi mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei visų kitų priežasčių rizika per 30 metų tarp žmonių, kurie vartojo šiuos skirtingus produktus, taip pat skirtumas lyginant su absoliučia rizika tuo pačiu laikotarpiu.
Jie apskaičiavo, kiek išauga rizika, suvartojant kiekvieną papildomą 2 porcijų kiekį per savaitę.
Iki 7 proc. didesnė santykinė mirties ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika
V. W. Zhongas ir tyrėjų komanda pateikė išvadą: „Perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos ar vištienos vartojimas akivaizdžiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o štai žuvies vartojimas su šia rizika nesusijęs.“
Konkrečiau, santykinė širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo nuo kitų priežasčių rizika išauga nuo apytikriai 3 iki 7 proc.
„Padidėjusi absoliuti rizika per 30 stebėjimo metų buvo mažesnė nei 2 proc.“, – pridūrė tyrimo autoriai.
Įsigilinus į detales paaiškėjo, kad kiekvienas 2 papildomų porcijų dydžio perdirbtos mėsos kiekis per savaitę santykinę mirties nuo įvairių priežasčių riziką didina 3 proc., lyginant su duomenimis tų dalyvių, kurie perdirbtos mėsos nevalgė.
Tokie patys rezultatai buvo ir tų dalyvių, kurie valgė dvi papildomas neperdirbtos mėsos produktų porcijas.
2 papildomos porcijos perdirbtos mėsos produktų per savaitę santykinę širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 7 proc. Vartojantiems daugiau neapdorotos raudonos mėsos, rizika išauga 3 proc.
Dalyviams, kurie per savaitę suvalgydavo 2 porcijomis didesnį kiekį paukštienos, grėsė 4 proc. didesnė santykinė rizika, o štai žuvies vartojimas su išaugusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra susijęs.
„Žmonėms, kurie per savaitę suvalgo dar daugiau porcijų minėtų produktų, gresia dar didesnė rizika“, – pridūrė tyrėjai.
Tyrimo išvados yra itin svarbios visuomenės sveikatos sričiai
Tyrėjai mano, kad šios išvados itin svarbios visuomenės sveikatos sferai.
Jie taip pat pažymi, kad norint svariau pagrįsti šiuos teiginius, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Minėtasis tyrimas turi ir tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, buvo atsižvelgiama į pačių respondentų teikiamą informaciją apie mitybą, o tai galėjo nulemti sąsajų pervertinimą ar nuvertinimą. Be to, dalyviai nepateikė jokių duomenų apie maisto ruošimo būdus, o juk sveikatai galėjo turėti įtakos tai, ar mėsa buvo kepama, ar termiškai apdorojama kitais būdais. Taip pat, tyrėjai dalyvių mitybos ypatumus užfiksavo tyrimo pradžioje, tačiau jų įpročiai ilgainiui juk galėjo pasikeisti.
Ir galiausiai, tyrimo rezultatai gali būti ne visai tikslūs dėl kitų paklaidų, dėl to, kad tyrimas stebimojo pobūdžio ir dėl to, kad tyrime dalyvavo tik suaugę asmenys iš JAV.
Vis dėlto, V. W. Zhongas ir tyrėjų komanda reziumavo:
„Šio tyrimo rezultatai gali būti labai svarbūs visuomenės sveikatos sferai, turint omenyje, kad mitybos įpročius galima keisti, o dauguma žmonių minėtus keturių tipų produktus vartoja kasdien arba bent kiekvieną savaitę.“
