Šios išvados autoriai – Los Andželo (Kalifornija, JAV) „Cedars-Sinai“ medicinos centre dirbančių mokslininkų komanda. Atradimas buvo padarytas tiriant jaunyvame amžiuje Parkinsono liga susirgusius (YOPD) asmenis, rašoma portale „Medical News Today“.

Žurnale „Nature Medicine“ aprašyto tyrimo autoriai teigia, kad nuolatinis konkrečių smegenų ląstelių funkcijų sutrikimas ilgainiui sukelia atitinkamus padarinius, lemiančius Parkinsono ligos simptomų pasireiškimą.

Mokslininkai taip pat nurodė, kad ligos vystymosi procesą gali sustabdyti tam tikri vaistai, taip duodami suprasti, kad prevencija – galima.

Palankios prognozės YOPD riziką patiriantiems individams

Remiantis JAV Nacionalinio nervų ligų ir insulto tyrimų instituto pateikta informacija, Parkinsono liga sukelia dopaminą gaminančių smegenų ląstelių nykimą.

Kuo daugiau ląstelių žūva, tuo labiau ryškėja Parkinsono ligos simptomai, tokie kaip drebulys, raumenų rigidiškumas, judesių sulėtėjimas ir bendras nestabilumas.

Šiuo metu Parkinsono liga sergantys asmenys simptomus gali kontroliuoti, tačiau ligos išgydyti neįmanoma.

YOPD – tai atvejis, kai Parkinsono ligos simptomai pasireiškia jaunesniam nei 50 metų asmeniui.

Specialaus Parkinsono ligos fondo duomenimis, maždaug 2–10 proc. šia liga sergančių amerikiečių priskiriami YOPD grupei.

„Naujo tyrimo išvados teikia vilties, kad kada nors pavyks aptikti ligos užuomazgas ir tuojau pat imtis prevencinių veiksmų, galinčių apsaugoti į rizikos grupę patenkančius asmenis“, – pakomentavo „Cedars-Sinai“ Nervų ligų skyriui ir Judesių sutrikimų programai vadovaujantis profesorius Michele‘is Tagliati.

Ląstelių sugrąžinimas į pirminę stadiją

Tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo suaugusių YOPD asmenų kraujo ląsteles ir palygino jas su kontrolinei grupei priklausančių individų ląstelėmis.

Tada, pasinaudodami tomis kraujo ląstelėmis, mokslininkai išgavo kamienines ląsteles, t. y. sugrąžino ląsteles į būseną, kai jos dar nebuvo virtusios kraujo ląstelėmis.

Iš kamieninių ląstelių, kaip žinia, gali išsivystyti bet kuri organizmo ląstelė, sutampanti su atitinkamomis pirminių kraujo ląstelių donoru buvusio asmens organizmo ląstelėmis.

Gautas kamienines ląsteles „Cedars-Sinai“ centro mokslininkai pavertė dopaminą gaminančiomis smegenų ląstelėmis. Tai atliekant buvo galima stebėti YOPD asmens smegenų ląstelių formavimosi procesą ir palyginti jį su atitinkamu kontrolinei grupei priklausančio asmens ląstelių procesu.

„Pritaikyta metodika leido pažvelgti į praeitį ir išsiaiškinti, kaip dopamino neuronai galėjo funkcionuoti nuo pat paciento gyvybės užsimezgimo pradžios“, – sakė „Cedars-Sinai“ centro biomedicinos mokslų profesorius Clive‘as Svendsenas.

Mokslininkai nustatė dvi anomalijas, būdingas dopaminą gaminančių smegenų ląstelių vystymuisi.

Visų pirma, pavyko pastebėti, kaip ima kauptis alfa-sinokleinu vadinamas baltymas – būdingas Parkinsono ligos požymis. Antra, buvo nustatyta baltymų sankaupoms neleidžiančių susidaryti lizosomų funkcijos sutrikimų.

„Naujasis modelis leido pamatyti pačius pirmuosius YOPD požymius“, – sakė C. Svendsenas.

„YOPD atveju dopamino neuronai, kaip paaiškėjo, net 20 arba 30 metų galėjo netinkamai veikti alfa-sinokleiną ir taip paskatinti Parkinsono ligos simptomų radimąsi“, – sakė C. Svendsenas.

Naujos gydymo galimybės

Mokslininkai ne tik nustatė, kad YOPD požymiai ima reikštis dar prieš gimimą, bet ir atliko keletą vertingų testų, siekdami atsakyti į klausimą, ar pastebėtas anomalijas įmanoma eliminuoti kokiais nors vaistais.

Pavyko išsiaiškinti, kad alfa-sinokleinu vadinamo baltymo kaupimąsi stabdo medžiaga PEP005, gydytojų naudojama vėžiniams odos dariniams šalinti.

Teigiamas medžiagos poveikis buvo užfiksuotas ne tik testuojant dopaminą gaminančias smegenų ląsteles, bet ir atliekant tyrimą su pelėmis.

Minėtas vaistas sumažino ir padidėjusį fermento, konkrečiai – proteinkinazės C, lygį. Koks šio fermento ryšys su Parkinsono liga (jei apskritai jo esama), išsiaiškinti nepavyko.

Dabar mokslininkai ketina rasti būdą, kaip reikėtų vartoti PEP005 – paprastai ant odos tepamą gelio pavidalo preparatą – kad jis veiktų dopaminą gaminančias smegenų ląsteles ir, tikėtina, mažintų YOPD riziką arba užkirstų ligai kelią.

Svarbu išsiaiškinti ir tai, ar anomalijos, pastebėtos tiriant YOPD grupei priklausančių asmenų smegenų ląsteles, būdingos ir kitų Parkinsono ligos formų atveju.

„Šį tyrimą reikėtų laikyti išskirtiniu pavyzdžiu, parodančiu, kaip gydytojai ir įvairių sričių mokslininkai bendromis pastangomis atliko tyrimą, kurio išvados gali padėti pacientams“, – sakė „Cedars-Sinai“ medicinos fakulteto dekanas Shlomo Melmedas.