Per vieną parą patvirtintų infekcijų skaičius Kinijoje padidėjo daugiau kaip 700 iki 2 744, paskelbė valstybinė televizija, remdamasi žinybomis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė specialioje platformoje vakcinabc.lt atsako į šiuos piliečių klausimus: kas yra tie koronavirusai, iš kur jie atsirado, ar galima nuo jų pasiskiepyti?

„Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią grėsmę žmonijai? Kas yra tie koronavirusai? Šie klausimai, kuriais dažnai diskutuoja mokslininkai, virusologai, jau pradeda dominti ir plačiąją visuomenę, – sako VU profesorė.

– Zoonotiniai virusai yra tokie virusai, kuriais žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Kitaip sakant, šie virusai gali sukelti ligą tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Tuo jie skiriasi nuo virusų, kurie prisitaikę daugintis tik gyvūnų arba tik žmogaus organizme. Pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro virusas pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. O štai tymų virusas užkrečia tik žmones, jis nepavojingas gyvūnams. Vienas iš geriausiai žinomų zoonotinių virusų yra pasiutligės virusas – visi žinome, kad pasiutlige sergantis gyvūnas gali žmogų užkrėsti šia mirtinai pavojinga infekcine liga. Kai kurie gripo virusai taip pat yra zoonotiniai – esame girdėję apie paukščių gripą, kiaulių gripą. Vos prieš dešimtmetį vadinamasis kiaulių gripas nusinešė apie pusę milijono gyvybių – šią gripo pandemiją sukėlė A tipo H1N1 gripo viruso kamienas, kilęs iš kiaulių ir paukščių gripo virusų. Susiformavęs gyvūnų organizme, H1N1 gripo virusas pradėjo plisti tarp žmonių ir juo užsikrėtė, kaip manoma, iki penktadalio viso pasaulio gyventojų.

Ebola virusas, MERS virusas, SŪRS virusas – tai taip pat zoonotiniai virusai, sukeliantys sunkias ligas. Ebola virusas, perduotas žmonėms iš laukinių gyvūnų, sukelia hemoraginę karštinę, nuo kurios apie pusė susirgusiųjų miršta. Laimei, šis virusas gana retas, jo protrūkiai būna daugiausia Afrikoje ir juos pavyksta suvaldyti.

Beveik prieš porą dešimtmečių, 2002 m., pasaulis išgirdo apie naują zoonotinį virusą – koronavirusą, sukeliantį sunkų ūmų respiracinį sindromą, arba SŪRS. Šiuo virusu žmonės užsikrėtė greičiausiai nuo šikšnosparnių, infekcijos židinys buvo Kinijoje ir Honkonge, o vėliau virusas išplito daugelyje šalių – buvo užfiksuota daugiau nei 8000 SŪRS atvejų, mirė apie 800 žmonių. Dar po dešimtmečio (2012 m.) Saudo Arabijoje pradėjo plisti naujas koronavirusas, pavadintas MERS (angl. Middle East Respiratory Syndrome). Šiuo virusu užsikrėtė daugiau nei 2000 žmonių, daugiau nei trečdalis jų mirė. Manoma, kad MERS virusą žmonėms perdavė kupranugariai.

Besibaigiant 2019 metams, Kinijoje buvo užregistruotas pirmasis ligos atvejis nuo dar nežinomo koronaviruso, pavadinto 2019-naujuoju koronavirusu. Kasdien girdime bauginančias žinias apie šio viruso plitimą pasaulyje. Nors Kinija ėmėsi ryžtingų priemonių stabdyti infekcijos protrūkį, per pirmąsias savaites virusas jau suspėjo išplisti už Kinijos ribų, susirgo apie 2000 žmonių, keliasdešimt mirė. Taikant šiuolaikines technologijas, greitai pavyko iššifruoti pilną naujojo viruso genomą, o tai palengvino viruso diagnostiką ir stebėseną. Buvo nustatyta, kad naujasis virusas panašus į SŪRS virusą – jų panašumas siekia ~70%. Kol kas epidemiologai nedrįsta prognozuoti, kada galima tikėtis suvaldyti infekcijos protrūkį. Taip pat dar nėra aiškaus atsakymo, koks gyvūnas buvo šio zoonotinio viruso šaltinis. Pagal tai, kokiu greičiu naujasis virusas plinta, sprendžiama, kad jis yra labiau „limpantis“, nei SŪRS virusas, tačiau vis dėlto tikimybė juo užsikrėsti nuo sergančiojo gerokai mažesnė, nei gripo atveju. Atrodo, kad mirtingumas nuo šio viruso mažesnis nei nuo SŪRS ar MERS virusų.

Koronavirusai žinomi jau keletą dešimtmečių, bet jų sąrašas nuolat pasipildo. Šie virusai taip pavadinti dėl to, kad stebint juos elektroniniu mikroskopu virusai primena karūną arba saulės vainiką. Koronavirusai yra vadinamieji RNR virusai – jų genomą sudaro ne DNR, bet RNR. Kadangi RNR molekulės ne tokios stabilios, kaip DNR, koronavirusai yra gana jautrūs aplinkos poveikiui, greitai žūsta aukštoje temperatūroje. Naujasis virusas yra jau septintasis žinomas koronavirusas, kuris užkrečia žmones. Be jau minėtų SŪRS ir MERS, žinomi dar 4 koronavirusai, kurie žmonėms paprastai sukelia nesunkias arba besimptomes infekcijas. Taip pat yra nemažai koronavirusų, kurie užkrečia tik gyvūnus. Deja, niekada negali žinoti, ar kuris nors iš jų vieną gražią dieną netaps pavojingu žmonėms…. Juk virusai, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, paklūsta evoliucijos dėsniams, mutuoja. Gyvūnų virusams evoliuciškai naudinga pakeisti savo šeimininką ir užkrėsti žmones, tai padeda virusams išgyventi. Todėl zoonotiniai virusai tokie gajūs. Mokslininkai mano, kad ne mažiau kaip pusė visų žinomų žmogaus patogenų yra zoonotinės kilmės, t.y., patekę žmonėms iš gyvūnų.

Nuo koronavirusų kol kas nėra skiepų, nors po SŪRS ir MERS protrūkių dedama daug pastangų tokias vakcinas sukurti. Vakcinų kūrimas užtrunka ne vienerius metus, todėl sunku tikėtis, kad artimiausiu metu galėsime pasiskiepyti nuo naujojo koronaviruso."

Užduoti klausimą apie skiepus galite specialioje platformoje vakcinabc.lt.

Svarbi informacija keliaujantiems:

Dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso rekomenduojama nevykti į Kinijos miestus, kuriuose paskelbtas karantinas: Wuhan (Uhan), Huanggang (Huanggango), Ezhou (Edžou), Chibi (Čibi), Qianjiang (Čiandžiang), Zhijiang (Džidžiang), Jingmen (Džingmen), Xiantao (Šiantao), Huangshi (Huangši) – visi miestai yra centrinėje Kinijoje, Hubei provincijoje.

Miestų sąrašas gali keistis, priklausomai nuo situacijos.

Aktualiausia informacija:

URM visą parą budintis telefonas +370 5 236 2444 (ir WhatsApp), el. paštas: pilieciai@urm.lt

Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką.

„Lietuvoje neturime jokių fiksuotų atvejų ar šio užkrato įtarimų, tačiau artėjant Kinų naujųjų metų šventėms imamės laikinųjų papildomų rizikos valdymo priemonių. Todėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų atvykimo salėse keliautojų nuo sausio 25-osios laukia specialistai, kurie teikia informaciją apie koronavirusą, jo riziką bei Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį. Tokios priemonės planuojamos, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Suvaldyti riziką – pasiruošę

Anot R. Lingienės, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką. Tą įrodė 2019-ųjų gruodį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo organizuotos civilinės saugos funkcinės pratybos.

Didelio masto funkcinėse pratybose imituota situacija, kai apie įtariamą užkrečiama liga sergantį keleivį praneša konkretaus orlaivio įgula.

„Praktika parodė sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą – visi žino savo funkcijas, jų eiliškumą, todėl esame pasiruošę net ir sudėtingiems atvejams. Kartu su 14 atsakingų institucijų treniravomės, kaip suvaldyti situaciją, kuomet į Lietuvą atvyksta virusu užsikrėtęs žmogus. Nors gruodį buvo imituota Ebolos hemoraginės karštligės grėsmė, veiksmų planas būtų analogiškas ir valdant koronaviruso riziką“, – tikina R. Lingienė

Kas vyktų analogiškos situacijos metu? Orlaivio įgulai pranešus apie įtariamą ligos atvejį pradeda veikti patvirtintas planas, keliolika institucijų pradeda pasiruošimą. Orlaivis yra nukreipiamas į Vilniaus oro uostą, kuris gali efektyviai vykdyti tokio pobūdžio operacijas. Iškart informuojami NVSC specialistai ir greitosios medicinos pagalbos atstovai. Būtent NVSC specialistai ir įvertina realią situaciją dėl galimo užkrato, jie pirmieji ir įeina į orlaivį. Galimai užsikrėtęs keleivis ar keletas jų specialioje kapsulėje gabenami į Santaros klinikas, kuriose taip pat yra taikomas itin pažangios priemonės karantinui. Oro uoste, jei yra poreikis, atliekamos keleivių apklausos, orlaivio, patalpų, įrangos nuodugni dezinfekcija.

„Nuolat bendraujame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais, kurie mums teikia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą ir rizikas. Lietuvos oro uostai yra pasitvirtinę veiksmų planą itin užkrečiamų ligų įtarimo ir situacijos valdymo (karantino) atvejams“, – teigia Dainius Čiuplys, Vilniaus oro uosto direktorius.

Centras – Hubėjaus provincijoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis iki sausio 25 d. 7 val. ryto, registruoti 897 patvirtinti naujojo koronaviruso 2019-nCoV infekcijos atvejai. Dėl koronaviruso Kinijoje mirė 26 žmonės. Kitose šalyse užsikrėtusieji fiksuoti Honkonge, Makao, Taivane, Tailande, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Singapūre ir Vietname. Visų šių užsikrėtusiųjų atvejai susiję su kelionėmis į Uhaną arba jie turėjo sąlytį su sergančiaisiais. Taip pat Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino duomenis, kad Prancūzijoje fiksuoti trys viruso atvejai.

Atsižvelgiant į užsikrėtusių, bet nebuvusių Uhane, žmonių skaičių, skelbiama, kad infekcija gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui, tačiau ši informacija dar tikslinama. PSO praneša, kad dauguma atvejų yra susiję su Uhano turgavietėmis ar bent jau apsilankymu pačiame Uhane, tarp susirgusių yra ir tokių asmenų, kurie nesilankė šiame mieste, tačiau bendravo su sergančiaisiais. Todėl šiuo metu uždaryti du Kinijos miestai – Uhanas ir Huangangas, o sostinėje Pekine atšaukiami renginiai.

Užsikrėtusiųjų šiuo virusu simptomai – panašūs. Vargina karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas – požymiai panašūs pneumonijai (plaučių uždegimui) priskiriamiems bruožams. Įtariama, kad virusas pavojingiausias mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems sveikatos problemų asmenims.

Grįžtantiems iš Kinijos asmenims, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją (ne vykti tiesiogiai, o informuoti jį telefonu apie pasireiškusius simptomus bei buvusias keliones, vykdyti tolimesnius gydytojo nurodymus), o kelionės orlaiviu metu – informuoti lėktuvo įgulą. Keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo sezoninio gripo likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kelionės. Taip pat specialistai rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į viruso epicentrą.

Visi skrydžiai iš Uhano buvo atšaukti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)