Gali sukelti net meningitą

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajievienės, skarlatina dažniausiai serga maži vaikai iki 10 metų, tarp suaugusiųjų susirgimai gana reti.

Šiuo metu Vilniuje fiksuojamas šios ligos atvejų padidėjimas ugdymo įstaigose.

„Uždaruose kolektyvuose, ypač darželiuose ir mokyklose, dažniausiai yra didesnė rizika plisti įvairioms infekcinėms ligoms, taip pat ir skarlatinai. Pagrindinis skarlatinos rizikos veiksnys yra artimas sąlytis su sergančiuoju. Skarlatina užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio asmens seilėmis, nosies gleivėmis, įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia asmuo kosėdamas ar čiaudėdamas, todėl vaikų kolektyvuose užsikrėtimo rizika kaip tik ir yra didesnė“, – sakė S. Žukauskaitė-Šarapajievienė.

Ir nors pavojingiausia ši liga buvo tuo metu, kai dar nebuvo antibiotikų, sunkių komplikacijų gali sukelti ir dabar.

Skarlatina gali sukelti ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitį, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.

Kaip teigiama ULAC puslapyje, skarlatina – ūminė bakterijos sukelta užkrečiama liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais primenančiais švitrinio popieriaus tekstūrą bėrimais odoje.

Prasideda staiga

Liga prasideda staiga karščiavimu (iki 40ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, kartais vėmimu, apetito stoka, bendru negalavimu. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis būna pasidengęs baltu apnašu, tik kraštai ir galiukas išlieka raudoni, padidėję liežuvio speneliai. Liežuvis atrodo kaip balta braškė.

Išnykus apnašui (po 4-5 d.) liežuvis tampa panašus į raudoną braškę. Šis ligos laikotarpis tęsiasi nuo 1 iki 5 d., jis baigiasi prasidėjus būdingam skarlatininiam bėrimui. Pirmiausia išberia po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, o per 24 val. nuo bėrimų pradžios būna išbertas jau ir visas kūnas. Beria smulkiais skaisčiais taškeliais paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies-smakro trikampis – pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“).

Foto: Vida Press

Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žąsies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7-10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis. Lupasi rankų, ypač pirštų, liemens ir kojų oda.

Šia liga dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan.

Skiepų nėra

Skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 m. Negydomas asmuo, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami tinkami gydytojo paskirti antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val.

Specifinės profilaktikos priemonių, skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos prevencijos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis. Sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus stalo indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.

Nors ir vieną kartą prasirgus šia liga įgaunamas imunitetas, jis neapsaugo nuo kito galimo susirgimo.

Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Devynių metų laikotarpyje (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.

Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse. Nuo 2014 m. Jungtinėje Karalystėje kasmet užregistruojama 15–30 tūkst. ligos atvejų, kai tuo tarpu ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.