Onkoginekologų teigimu, jei vėžys jau išsiduoda simptomiškai, liga būna pažengusi, o norint pasiekti geriausių rezultatų reikia siekti aptikti ne vėžį, o ikivėžinius pokyčius – tokiu būdu galima visiškai išvengti onkologinės ligos.

Kol kas Lietuvai sekasi prastai – kasmet iki 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Ir nors prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Kaip parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai, programoje nedalyvavo didelė dalis mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio. Dar daugiau – iš jų net 71 proc. nebuvo pakviestos rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas.

„Turėjau garbaus amžiaus pacientę, kuri manė, jog po menopauzės nebėra reikalo tikrinis. Kita, nė 30-ies nesulaukusi pacientė, vėžį – kietą darinį – pirštais užčiuopė pati. Kiekvienos moters istorija skirtinga, bet svarbiausia yra suvokimas, kad esame pačios atsakingos už savo sveikatą ir turime bendradarbiauti su medikais“, – pabrėžia NVI onkoginekologė Birutė Intaitė.

Kokie ligos požymiai pavojingiausi? Ką turime žinoti apie žmogaus papilomos virusą? Ar lytinis gyvenimas susijęs su onkologija?

Į šiuos ir daugelį kitų klausimų NVI gydytoja ginekologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė ir medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė atsakys jau šį ketvirtadienį, 15 val., laidoje „DELFI diena".

Jums aktualų klausimą apie ginekologinę sveikatą galite užduoti žemiau esančioje formoje:

(jei nematote specialaus tuščio laukelio, siųskite klausimus el. p. sveikata@delfi.lt)

Klausimų lauksime iki ketvirtadienio 12 val.