Lašiša mūsų laikais nėra problema, o kiek ten bus tų rūgščių – dar didelis klausimas. Nežiūrint to, kad šiais laikais informacijos apie omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių naudą ir reikšmę mūsų organizmui tikrai labai daug, vis dėlto dalis pacientų klausia savo šeimos gydytojų – ar tai nėra eilinis reklaminis burbulas, siekiant realizuoti brangią ir greitai gendančią lašišą, ar tikrai tos rūgštys tokios gyvybiškai mums būtinos ir kas atsitiks, jei mes jų pakankamai negausime su maistu.

Žiūrint iš dabartinio mokslo pozicijų, tikriausiai net didžiausi skeptikai nedrįstų kvestionuoti įrodytų faktų, kad omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, kaip ir omega-6, yra gyvybiškai būtinos mūsų organizmui, nes jos reikalingos ląstelių membranų statybai bei ląstelių membranų tinkamam funkcionavimui, todėl praktiškai jokia organizmo sistema be jų negalėtų pilnavertiškai funkcionuoti.

Lašiša
Foto: Organizatorių nuotr.

Deja, mūsų organizmas šių riebalinių rūgščių negamina, todėl mes jas turime gauti su maistu. Nežiūrint to, kad tiek omega-3, tiek ir omega-6 mums yra būtinos riebalų rūgštys, dabar neabejotinai įrodyta, kad normaliam organizmo funkcionavimui ypatingai svarbus tinkamas omega-3 ir omega-6 santykis. Nustatyta, kad omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys mūsų organizme skildamos išskiria uždegimą skatinančius hormonus eikozanoidus, o omega-3 riebalų rūgštys (alfa-linoleno, eikozapentaeno, dokozaheksaeno) priešingai – uždegimą slopinančius junginius, todėl jų santykis mityboje yra gyvybiškai svarbus nustatant, ar mūsų organizme vyraujanti aplinka yra skatinanti ar slopinanti uždegimą. Ir jeigu ūminis uždegimas yra ne tik normalus, bet ir gyvybiškai būtinas organizmo atsakas į sužalojimą arba įvairių patogeninių mikrobų ar virusų invaziją, tai lėtinis uždegimas yra žalingas žmogaus organizmui, nes gali be jokių aiškesnių klinikinių simptomų tęstis daugelį metų, o kaip kada net ir dešimtmečius, sukeldamas įvairias degeneracines ligas.

Lėtinis uždegimas yra viena iš didžiausių medicinos problemų, nes gydymas dažniausiai būna tik simptominis ir ne visuomet sėkmingas. Yra nustatyta, kad tiek omega-3, tiek ir omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbus lėtinio uždegimo pradinės fazės dalyviai. Kai ląstelės membranoje pradeda dominuoti omega-6 (skatinanti uždegimą), o tai pasireiškia, kada omega-6 kiekis viršija omega-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis (slopinančias uždegimą) penkis ar šešis kartus, omega-6 riebalų rūgščių skilimo produktai pradeda veikti kaip imuninės sistemos dirgiklis, pritraukia imunines ląsteles į paveiktą vietą, kurios kartu su lipidų mediatoriais sukelia vietinį ląstelių pabrinkimą. Jeigu uždegimas nestabdomas, prasideda ląstelių lizosomų destrukcija, kurios metu išsiskiria hidroliziniai fermentai bei metaloproteinazės, kurios pradeda žaloti tarpląstelinį audinių karkasą. Ir kai degeneraciniai procesai pradeda vyrauti prieš atstatomuosius (regeneracinius), pradedami žaloti audiniai, palaipsniui išryškėja klinika įvairių degeneracinių ligų.

Svarbu pabrėžti, kad polifenoliai, gerai žinomi kaip antioksidantai, pajėgūs blokuoti uždegimą skatinančius fermentus – ciklooksigenazes bei metaloproteinazes. Todėl, jeigu jūsų mitybos racione gausu pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, jūros dumblių, įvairių prieskonių (čiobrelių, ciberžolės, mairūno, brokolių, granatų ir t.t.), žalios arbatos, kakavos, kavos (saikingai), turbūt jūsų organizmas galės kovoti su uždegimu. Ne veltui tiek daug dėmesio skiriama lėtinio uždegimo profilaktikai, nes įrodyta, jog lėtinis uždegimas turi didelę įtaką onkologinėms ligoms atsirasti, sąnarių uždegimams, osteoporozei, podagrai, aterosklerotinių plokštelių ir ateromų susidarymui, kraujagyslių sisteminei aterosklerozei, pirminei arterinei hipertenzijai, Alzheimerio ligai, Parkinsono ligai ir t. t.

Ką gi, galima daryti išvadą, kad pagrindinė lėtinio uždegimo priežastis yra išbalansuotas omega-6 ir omega-3 santykis. Pasaulinė sveikatos organizacija bei Šiaurės šalių Ministrų taryba rekomenduoja omega-6 ir omega-3 santykį išlaikyti ne didesnį, kaip 4:1.

Neginčijamai įrodyta, kad didesnis omega-6 polinesočių rūgščių kiekis skatina lėtinio uždegimo atsiradimą. Ištyrus virš 350 tūkst. gyventojų įvairiose šalyse, nustatyta, kad pats blogiausias omega-6 ir omega-3 santykis yra JAV – net 25:1, tuo tarpu Europos šalyse – 15:1, o Lietuvoje – iki 11:1. Išvados aiškios – mūsų racione dominuoja maistas, kuriame daug omega-6 ir mažai omega-3. Kodėl taip į blogąją pusę pasikeitė mūsų mityba?

Omega-3
Foto: Shutterstock

Atsimenu savo vaikystę. Nors gyvenome Vilniuje, bet turėjome 6 arų sklypą – ir daržovės savo, ir vištos, ir triušiai, o silkės, pienas, sviestas ir kiti produktai iš turgaus. Maistas buvo ruošiamas iš natūralių pirminių žaliavų. Ir, matomai, omega-6 ir omega-3 santykis tikrai nebuvo uždegiminis. Taip gyveno ir maitinosi dauguma šeimų. Omega-6 ženkliai padidėjo mūsų racione, kai miesto gyventojai pradėjo vartoti pramoniniu būdu perdirbtą maistą, parduodamą didžiuosiuose prekybos centruose. Fermose intensyviai augintų galvijų, viščiukų mėsa turi perteklinį kiekį omega-6 riebalinių rūgščių, kaip ir visi mėsos gaminiai, kiaušiniai ir t. t. O pagrindinis omega-3 šaltinis yra laisvėje gyvenančios jūros žuvys (lašišos, silkės, tunai, skumbrės, sardinės), krabai, austrės, žuvų taukai, aliejai iš jūros dumblių. Kiek vertinga yra lašiša, dirbtinai auginama aptvaruose, sunku pasakyti, nes žuvys negamina omega-3, o šią rūgštį sukaupia savo organizme, besimaitindamos jūros dumbliais, kurie gyvena šaltuose vandenyse.

Taigi, kokia rekomenduojama omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių dienos norma? Dauguma autorių nurodo, kad 2-3 g omega-3 rūgščių visiškai patenkina organizmo poreikius, atstato normalų omega-3 ir omega-6 riebalinių rūgščių balansą. Tam tikriausia reikėtų per savaitę suvalgyti apie 2-3 kg riebios jūros žuvies. Kai kurie šeimos gydytojai savo pacientams siūlo Balanso aliejų. Internete surasite ir daugiau siūlomų maisto papildų, bet, manyčiau, daug kam reikia radikaliai keisti mitybą, siekiant maksimaliai sumažinti savo racione kiekius produktų, turinčių didelį kiekį omega-6 riebalinių rūgščių. Juk nesunku keptą, skrudintą maistą pakeisti virtu, per dieną suvartoti 400 g daržovių ir vaisių (vengti saldžių), kas leis organizmą papildyti taip reikalingais antioksidantais polifenoliais.