Artėjant šventėms, Amerikos pediatrų asociacija (AAP) paskelbė atnaujintą ataskaitą apie tai, kokie žaislai yra geriausi vaiko vystymuisi. Ir šiose rekomendacijose nerasime žodžių „ekranas“ ar „baterija“.
Atnaujintose gairėse pediatrams ir šeimoms pabrėžiama, kad „geriausi žaislai yra paprasti žaislai“. Taip pat priduriama, kad nors dabar parduotuvių lentynos yra nukrautos įvairiomis švieselėmis mirksinčiais, garsus skleidžiančiais ir ekranus turinčiais žaislais, geriausi žaislai, skatinantys vaiko mokymosi procesus, yra paprasčiausi – kaladėlės, lėlės, įvairūs stalo žaidimai ir kamuoliai.
„Bėgant metams, žaislai smarkiai keitėsi. Reklama gali priversti tėvus manyti, kad mokymuisi yra geresni „virtualaus“ ar skaitmeninio pagrindo žaislai, – sakė viena pagrindinių minėtos ataskaitos autorių dr. Aleeya Healey. – Moksliniai tyrimai mums rodo, kad geriausi žaislai nėra mirksintys ar brangūs ir turintys kokią nors programėlę. Šiuo atveju yra taip: kuo paprasčiau, to geriau.“
Mažiems vaikams reikia žaislų, kurie skatina juos bendrauti ir megzti santykius. Jiems taip pat reikia žaislų, kurie padeda vystytis kalbai, socialiniams įgūdžiams, tvirtėti fiziškai ir spręsti problemas. Visa tai daryti padeda įvairios kaladėlės arba paprasčiausia lazda ir kamuoliukas. O įvairūs prietaisai su ekranais ir skaitmeniniai žaisliukai tik izoliuoja vaikus ir neskatina jų aktyvumo.
„Geriausi žaislai yra tie, kurie skatina tėvus ir vaikus žaisti kartu, apsimesti kažkuo ir kartu sąveikauti, – sakė ataskaitos bendraautoris Alanas Mendelsohnas. – Tiesiog negauni tokių pačių rezultatų iš planšeto ar kito įrenginio. O kai vaikai žaidžia su tėvais, įvyksta tikroji magija, nes jie apsimeta žaisliniais veikėjais, kartu dėlioja kaladėles ar dėliones.“
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad net ir išmaniausi aukštosiomis technologijomis pagrįsti žaislai, nors ir reklamuojami kaip „edukaciniai“, nėra tokie geri, kaip patys paprasčiausi, siekiant skatinti komunikaciją ir santykių kūrimą su tėvais, giminaičiais ir kitais vaikais.
„Kuo daugiau žinome apie ankstyvą smegenų vystymąsi, tuo labiau suprantame žaidimo, paremto žmonių bendravimu, svarbą, – sakė dr. A. Healey. – Nėra ekrano, vaizdo žaidimo ar programėlės, kuri pakeistų santykius, kuriamus žaidžiant paprastais žaislais.“
Ataskaitoje taip pat pateikiama ir konkrečių patarimų, kuriais derėtų vadovautis tėvams, perkantiems žaislus. Patariama vengti per daug stimuliuojančių žaislų, o taip pat žaislių, kurie skatina stereotipus lyties ar rasės atžvilgiu bei neugdo poreikio bendrauti su kitais žmonėmis. Tėvai turėtų rinktis žaislus, kurie skatina kūrybiškumą, vaizduotę ir norą žaisti su kitais.
Galiausiai pediatrai pateikia tradicinių žaislų, kurie yra geriausi vaiko vystymuisi, sąrašą: lėlės ir įvairių veiksmo filmų ar filmukų veikėjų figūrėlės, įvairūs žaislai, kurie leidžia „žaisti valgio gaminimą“, įskaitant virtuvės rakandų ar maisto produktų rinkinius, o taip pat žaislinės mašinėlės, kaladėlės, dėlionės, traukinukai, kortų žaidimai, stalo žaidimai, įvairūs dviratukai, kamuoliai ir įvairūs žaislai, kuriuos galima traukti ar stumti.
Tarp vystymosi neskatinančių žaislų minimi planšetiniai kompiuteriai ir kitokie panašūs įrenginiai, elektroniniai žaidimai, telefonai, kompiuteriai, žaislai su šviesomis ir garsais, o taip pat įvairūs žmonių tarpusavio bendravimą pakeičiantys žaislai, kaip antai pasaką skaitantis meškiukas.
Galiausiai ataskaitoje tėvams primenama, kad jaunesni nei dvejų metų vaikai visai neturėtų žiūrėti į jokį ekraną, o vyresni nei dvejų metų vaikai tai turėtų daryti mažiau nei valandą per dieną, bet tik prižiūrint tėvams ir tokiu atveju, jei žiūrima laida – šviečiamojo pobūdžio, vaiko amžių atitinkanti programa.
