Kas šiemet jau spėjo pasiskiepyti nuo gripo – ramūs, kas dar ne, o ypač, jei nori padaryti tai nemokamai, purkštauja: negana to, kad valstybė nepasirūpino, kad Lietuvos gyventojai laiku gautų nemokamų vakcinų, dar daug kam ir neužteko... Šiemet valstybė, nuspėdama, kad poreikis bus didesnis, gripo vakcinų užsakė 13 tūkstančių daugiau. Nemokamų vakcinų tikriausiai visiems norintiems neužteks, nes poreikis šiemet labai išaugo.
Kaip anksčiau pasakojo privačios laboratorijos atstovė, šiais metais per pusantro mėnesio vakcinų sunaudota kone trigubai daugiau nei pernai per visą gripo sezoną.
Analizuojant kelių praėjusių metų mirtis nuo gripo konstatuota, kad visi mirusieji buvo neskiepyti, nors dauguma jų priklausė padidintos rizikos grupėms ir galėjo būti nemokamai paskiepyti valstybės lėšomis.
Kada ne vėlu skiepytis?
Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus imunologo prof. Vytauto Usonio, prieš skiepijantis nuo gripo, reikia turėti omenyje, kad norint vakcinai suformuoti imunitetą, reikia bent dviejų savaičių – tik tada galime tikėtis, jog organizmas bus pasirengęs kovoti su virusu, jei jį pasigaus.
„Nevėlu tada, kai mes dar tas dvi savaites turime“, – sako profesorius.
Idealu, jei nuo gripo pavyksta pasiskiepyti tada, kai rekomenduojama – spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, kai gripo virusas Lietuvoje dar nėra įsismarkavęs.
„Yra optimalūs terminai, rekomendacijos, o gyvenimas padaro savo korekcijas“, – sako imunologas.
Įprastai Lietuvoje gripo epidemija skelbiama sausio-vasario mėnesiais. Pasak prof. V. Usonio, skiepytis nevėlu ir tuomet, tačiau esant tokioms aplinkybėms, didesnis šansas užsikrėsti gripu dar nespėjus susiformuoti apsaugai po vakcinos.
„Geriau būtų iš anksčiau pasiruošti, bet jei taip atsitinka, kad neišėjo, tą padaryti galima vėliau, vis tiek tai yra apsaugos šansas, vis tiek yra geriau nei nedaryti nieko, – komentuoja gydytojas.
– Jeigu vakar pasiskiepijau, o šiandien buvau glaudžiame kontakte su sergančiuoju ir rytoj susirgsiu, tai nereikia keikti vakcinos, kad ji buvo bloga, o reikia prisiminti, kad imunitetas susiformuoja per dvi savaites. Ką padarysi, kad taip atsitiko, kad tą virusą pasigavau anksčiau negu skiepyta vakcina mane apsaugojo.“
Profesorius pasakojo, jog yra girdėjęs nuomonių: jei nespėjai pasiskiepyti spalį, vėliau skiepytis neverta, neva – per vėlu. „Jokiu būdu ne“, – tvirtina imunologas.
Kas nuo gripo gali pasiskiepyti nemokamai?
Šiemet nemokamos gripo vakcinos vėlavo pasiekti Lietuvą, o kai dalį skiepų gavo viešosios gydymo įstaigos, jos greit buvo panaudotos. DELFI skaitytojai skundėsi, kad turi teisę gauti vakciną nemokamai, tačiau vakcinų niekur nėra. Gavus antrą ir paskutinę partiją, vakcinos kai kur vėl iššluotos. Netgi kai kurios privačios įstaigos vakcinų nebeturi, nes nesitikėjo tokio antplūdžio.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 2019/2020 metų gripo sezonui iš viso ligonių kasos nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Tai yra, buvo įsigyta beveik 13 tūkstančių vakcinos dozių daugiau nei pernai, tačiau užteko ne visiems.
Pasak profesoriaus V. Usonio, vakcinų tiekimo galimybės turi tam tikras ribas, jos užsakomos labai anksti – pavasarį ir pagal turimus skaičius yra gaminamos. Nuo pavasario iki vasaros pabaigos vakcina yra gaminama, vėliau atliekami reikalingi tyrimai, o rugsėjo-spalio mėnesiais, vakcina yra tiekiama.
„Jeigu tos vakcinos poreikis stipriai išauga, tai iš kur jos gali papildomai atsirasti? Gamintojai gamina tiek, kiek yra numatyti užsakymai, kiek yra planų ir plius kokį rezervą jie daro, – komentavo prof. V. Usonis. – Mes užsisakėm vakcinų skaičių tokį, kokį užsisakėm. Bet mūsų šalyje poreikis šiemet labai išaugo.“
Gripo vakcina yra gaminama kiekvienam sezonui ir, jei nebus sunaudota, reikės sąnaudų norint ją sutvarkyti, sako imunologas.
Praėjusią savaitę (lapkričio 11–17 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje nedaug pakito ir išlieka įprastas, būdingas šiam metų laikui. Sergamumo rodiklis siekė 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kol kas žinoma, kad dėl gripo buvo paguldyti 8 asmenys.
Sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenims, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali sukelti komplikacijas ar net mirtį.
Pernai, remiantis ULAC duomenimis, iš VLK nupirktų 131 738 sezoninio gripo vakcinos dozių, buvo įskiepytos 129 096 dozės, tai yra 98 proc. nupirktos vakcinos kiekio.
VLK nupirkta vakcina, kaip ir anksčiau, skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Norintys pasiskiepyti minėti asmenys, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Lietuvos Infektologų draugijos parengtomis metodinėmis gripo rekomendacijos:
• Senyvo amžiaus žmonių imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė.
• Pasiskiepijęs jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo apie 6–12 mėnesių, tačiau dėl nuolatinio gripo viruso kintamumo būtina skiepytis kiekvienais metais.
• Senyvus žmones rekomenduojama skiepyti kuo vėliau.
Ką reikia žinoti apie kitas vakcinas?
Rizikos grupėms priskiriami suaugusieji yra skiepijami nuo gripo, pneumokoko. Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiaisiais.
Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Pvz., pacientai, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis ir kt.
Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų.
Prireikus (įkandus bet kokiam gyvūnui) suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės.
Be to, žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti vakcina, kuri kompensuojama iš PSDF. Suaugusieji skiepijami ta pačia trivalente tymų, epideminio parotito bei raudonukės vakcina, kuria skiepijami ir vaikai. Žinotina, kad po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 valandas.
Norint pasiskiepyti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
