Gydytoja išsamiai išdėstė, ką privalo žinoti būsima mama ir kaip išvengti nelaimių tiek dėl mamos, tiek dėl vaikelio sveikatos.
Kaip dažnai pas gydytoją (šeimos ar ginekologą) reikia apsilankyti nėščiosioms?
Moteris pas akušerį ginekologą ar šeimos gydytoją nėštumo metu turi apsilankyti maždaug kartą per mėnesį. Jei, sužinojusi, kad laukiasi, moteris pirma kreipiasi į šeimos gydytoją, tuomet šis iškart nusiųs moterį pas ginekologą nėštumo patvirtinimui: echoskopiškai įvertinama, ar nėštumas gimdoje (nes negimdinis nėštumas jau yra komplikacija), ar plaka širdelė, t. y., ar vystosi nėštumas. Jei nėštumas yra mažai rizikingas ar rizikos veiksnių visai nėra, tuomet nėščiąją gali prižiūrėti šeimos gydytojas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas.
Didelės rizikos nėštumo veiksniai: nevaisingumas, persileidimai, vaisiaus žūtis gimdoje, buvę naujagimio nervų sistemos pažeidimai ar sklaidos trūkumai, buvusios Cezario pjūvio operacijos, vyresnė kaip 35 metų pirmakartė, jaunesnė kaip 18 metų pirmakartė, buvusios gimdos operacijos, daugiavaisis nėštumas, placentos pirmeiga, sutrikęs vaisiaus augimas gimdoje ir kiti. Šiuos veiksnius įvertina šeimos gydytojas ar akušeris ginekologas.
Jei moteris nėštumą seka pas šeimos gydytoją, tuomet jis išrašo siuntimą ginekologo patikrai ir vaisiaus echoskopijai šiais periodais: nėštumo patvirtinimui, 12-14 savaitę, 18-20 savaitę, 35-37 savaitę, suėjus 41 savaitei, jei neprasidėjo gimdymas.
Kodėl tai svarbu?
Tai svarbu vertinant nėščiosios ir vaisiaus būklę, prognozuojant gimdymo taktiką ir galimas gimdymo komplikacijas.
Moteriai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, matuojamas kraujospūdis, svorio prieaugis, nes stebima dėl tokių ligų, komplikuojančių nėštumą, kaip nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (kuris gali lemti elektrolitų disbalansą, svorio netekimą, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi), nėščiųjų hipertenzinės būklės, intrahepatinės nėščiųjų cholestazės, nes šios patologijos gali lemti priešlaikinį gimdymą ar gimdymo komplikacijas, vaisiaus ar pačios moters mirtį.
Vaisiaus būklės gimdoje stebėjimas (echoskopija, vaisiaus judesių skaičiavimas nuo 20 savaitės, gimdos dugno aukščio matavimas) leidžia laiku įtarti ar nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus: vertinamas vaisiaus vandenų kiekis, kurio pakitimai leidžia įtarti tam tikras patologijas; vertinama, ar nėra sklaidos defektų (apsigimimų) ir ar vaisius neturės įgimtų anomalijų. Jei reikia (nustačius tam tikrų pakitimų), nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą ar gydytojo genetiko konsultacijai, kur atliekami išsamesni tyrimai ir sprendžiama dėl tolesnės nėštumo eigos ar gimdymo taktikos.
Ar nėščiosios visuomet tai daro atsakingai ir reguliariai? Kokių atvejų pasitaiko?
Deja, ne visada moterys daro tai atsakingai ir reguliariai: nesilanko pas gydytojus nurodytu laiku, neatlieka paskirtų tyrimų, nenuvyksta skirtoms specialistų konsultacijoms dėl išsamesnio ištyrimo. Tokiu būdu jos rizikuoja savo ir būsimo naujagimio sveikata ar net gyvybe ir psichologinėmis traumomis po gimdymo.
Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija leido gimdyti namuose, tačiau praktiškai šios galimybės Lietuvoje vis tiek nėra, nes niekas iš medikų neturi licencijų. Visgi gimdymai namuose vyksta. Kokia jūsų nuomonė apie gimdymus namuose?
Gimdymai namuose yra labai rizikingi ir pavojingi gyvybei, nes iškilus komplikacijoms (o jų gimdymo metu pasitaiko dažnai), nebus galima skubiai suteikti kvalifikuotos pagalbos: gaivinimo, kraujavimo stabdymo, nes nebus „po ranka” tam reikalingų priemonių ir įrangos, nebus įmanoma skubiai gimdymo užbaigti Cezario pjūvio operacija. Tai gali lemti gimdyvės mirtį ar naujagimo žūtį. Per gimdymą gali lūžti naujagimio kaulai, būti pažeisti periferiniai nervai, ir tai nustatytų tik gydytojas neonatologas bei būtų laiku suteikta reikiama pagalba ir gydymas. Pavyzdžiui, dėl per ilgo bevandenio laikotarpio gali iškristi virkštelė ar vaisiaus kūno dalys, galima vaisiaus plaučių hipoplazija, placentos atšoka; vaisius gali užstrigti gimdymo takuose, gali būti pridusęs dėl apsisukusios virkštelės; gali neatsidalinti placenta, prasidėti gausus kraujavimas iš gimdos. Gimdant namuose, po gimdymo naujagimio neapžiūrės gydytojas neonatologas, nesuleis vitamino K (kuris būtinas hemolizinės ligos profilaktikai), neįvertins įvairių organų ir jų sistemų veiklos, neseks būklės pirmas kelias paras po gimimo, o kartais tos pirmos kelios valandos ir paros leidžia laiku nustatyti tam tikras patologijas, sutrikimus ar ligas ir jas išgydyti, nepaliekant padarinių ir nedarant įtakos tolesniam vaikučio augimui (pavyzdžiui, jei vaisius būna daug aspiravęs vaisiaus vandenų, jei yra įgimta širdies patologija, įgimta infekcija, įvairios išvaržos ir kitos problemos).
Po gimdymo kūdikio augimą ir vystymąsi (raidą) stebi ir vertina šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas. Pirmo susitikimo po gimimo metu gydytojas vertina širdies veiklą, odos spalvą ir būklę, raumenų tonusą, apžiūri virkštelę, bambos žiedą, momenėlių būklę ir, jei reikia, duoda patarimus, rekomendacijas. Toliau pas gydytoją į polikliniką atvykstama kas mėnesį suėjus pirmam, antram, trečiam ir t. t. mėnesiams po gimimo iki pusės metų ir du kartus (pavyzdžiui, 9 ir 12 mėn.) antrąjį gyvenimo pusmetį: vaikučiai skiepijami, vertinama psichomotorinė raida, vidaus organų būklė, klubų sąnarių būklė, rega ir akių būklė, klausa, raumenų tonusas, ūgio ir svorio prieaugis. Labai svarbus yra psichomotorinės raidos vertinimas, nes leidžia anksti įtarti požymius, būdingus cerebriniam paralyžiui, protiniam atsilikimui, autizmui ir kitoms sunkioms ligoms. Tokiu atveju vaikučiai laiku nukreipiami į Vaiko raidos centrą detaliam ištyrimui ir, esant reikalui, pradedama ankstyvoji reabilitacija, kuri sumažina neįgalumo požymius.
Kokiu dažnumu vaikeliui gimus reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją? Kas fiksuojama vizitų metu? Kodėl tai svarbu?
Jei tėvai neveda vaikų patikrai pagal aukščiau minėtas rekomendacijas (1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 12, 18, 24 mėn.), didėja vaiko vystymosi sutrikimų pavojus: kad vėliau pradės vartytis, šliaužioti, ropoti, vaikščioti, kad neišsivystys tinkamai klubų sąnariai, kad nebus laiku pastebėti autizmo ar kitų psichinės raidos sutrikimų požymiai. O kuo anksčiau diagnozuojamas sutikimas, tuo lengviau jį išgydyti ar bent jau sumažinti negalią, taikant įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus.
