Insulinas – žmogaus kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, rašoma pranešime spaudai. Būtent šio hormono pusiausvyros arba atsako į jį sutrikimas organizme lemia diabeto išsivystymą. Skaičiuojama, kad diabetu serga 1 iš 11 žmonių. 1991 m. Tarptautinė diabeto federacija kartu su Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė lapkričio 14 d. Pasaulinę diabeto dieną, siekdami atkreipti dėmesį į vis didėjančią diabeto ir su juo susijusių padarinių problemą pasaulyje. Kiekvienais metais yra pasirenkama konkreti tema, su kuria siejama ateinantys diabeto prevencijos kampanija. Šiemet Pasaulinės diabeto dienos tema – „Šeima ir diabetas“.

Egzistuoja dviejų formų diabetas:

1 tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl ko organizme iš vis neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios šio susirgimo priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Šio tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų sergančiųjų, o jo prevencija kol kas nėra išaiškinta.

2 tipo diabetas yra žymiai dažnesnis. Juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Jis pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o kasoje toliau gaminamas insulinas, siekiant šią koncentraciją sumažinti. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl ko ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Šiuo metu 2 tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausiai vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiems.

Diabeto atsiradimo priežastys:

  • diabeto atvejai šeimoje;
  • amžius;
  • antsvoris ir nutukimas;
  • sveikatai nepalanki mityba;
  • fizinis pasyvumas;
  • aukštas kraujo spaudimas;
  • gestacinio diabeto buvimas;
  • prasta mityba nėštumo metu.

Šeima turi didelę reikšmę sergančiųjų diabetu gyvenime – savikontrolėje, priežiūroje, prevencijoje ir ugdyme. Siekiama, kad šeimos labiau atkreiptų dėmesį į ankstyvuosius diabeto simptomus bei patys įvertintų asmeninę riziką susirgti. 2018 m. Tarptautinės diabeto federacijos atskleistas tyrimas parodė, jog tėvai negeba pas savo vaikus pastebėti šios sunkios lėtinės ligos simptomų. Nepaisant to, kad dauguma apklaustų žmonių artimoje aplinkoje turi diabetu sergantį asmenį, net keturi iš penkių apklaustų tėvų neatpažintų ankstyvųjų diabeto simptomų.

Diabeto simptomai:

  • burnos sausumas ir troškulys;
  • dažnas šlapinimasis;
  • energijos stoka ir nuolatinis nuovargis;
  • lėtai gyjančios žaizdos;
  • dažnos odos infekcijos;
  • suprastėjusi rega;
  • rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Faktas, kad daugelis tėvų stokoja žinių apie diabetą rodo dar didesnę problemą – didžioji visuomenės dalis taip pat nėra pakankamai informuoti. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabeto galima išvengti, nors tai yra labiausiai paplitusi ligos forma, taip pat manoma, kad vienam iš dviejų sergančiųjų diabetu asmenų liga iš viso nėra diagnozuota. Negydomas ir nekontroliuojamas diabetas gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios lydi visą gyvenimą – amputacijas, aklumą, inkstų nepakankamumą, infarktą ar insultą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras siekia atkreipti dėmesį, jog 2 tipo cukrinis diabetas yra išvengiama liga, kurios prevenciją sudaro minėtų rizikos veiksnių kontrolė, o anksti diagnozuota liga gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Gyventojai skatinami pasinaudoti galimybe dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje, kurios metu įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistai siekia gyventoju supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenimą, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau dar nesergantys šiomis ligomis.

Gyventojai, norintys dalyvauti šioje programoje, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvena, visuomenės sveikatos biurą. Dalyvavimas nemokamas.

Kviečiame atlikti testą. Spauskite čia.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė