Laukinių gyvūnų vakcinacijai naudojami jaukai su vakcina „Lysvulpen“ – gyva peroralinė suspensija, kuri registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Veterinarinių vaistų registrą. Detalų vakcinos aprašą galima rasti VMVT interneto svetainėje, adresu vetlt1.vet.lt/vr. Kaip ir pavasarinės laukinių gyvūnų vakcinacijos metu, iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų su vakcina nuo pasiutligės, rašoma pranešime spaudai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad radus jaukų – jų negalima liesti. Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, tačiau nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo. Daugiau nei pusė nukentėjusių asmenų buvo paskiepyti nuo pasiutligės.
Praeitais metais daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2018 m. septyni iš dešimties (3 830 asm.) nukentėjo nuo šunų, du iš dešimties nuo kačių (1 122 asm.). Nuo kitų naminių gyvūnų – 0,9 proc. (45 asm.), kitų laukinių gyvūnų – 1,6 proc. (80 asm.), nuo žiurkių – 0,4 proc. atvejų. Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Kasmet dėl pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiųjų ir vaikų grupėje registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje. Nuo 2006 m. Lietuvoje VMVT sistemingai vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.
