Rezultatai supažindino su nemalonia statistika: psichikos sutrikimų turintieji rūko net 2-4 kartus dažniau nei tokių problemų neturintys. Tokie skaičiai lemia ir didesnį plaučių onkologinių ligų paplitimą tarp jų. Vis dėlto, gydymo įstaigose sąlygų rūkymui nesudarymas skatina pacientus rūkyti tam nepritaikytose vietose, kas provokuoja konfliktus tiek tarp pacientų, tiek tarp medicinos personalo, rašoma pranešime spaudai.
Tyrimai patvirtina, kad psichiatrijos stacionarų pacientai jaučia didesnį poreikį rūkyti dėl nikotino raminančio poveikio, pašalinius reiškinius mažinančio poveikio bei dėl to, kad nutraukus nikotino vartojimą jaučiamas sveikatos pablogėjimas, dėl ko rūkymas tampa dar opesne problema psichikos sveikatos centruose, su kuria susiduriama kasdieniniame darbe kiekvieną dieną.
Draudimai kelia priešingą efektą
Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos stacionaro pacientai rūko vidutiniškai 5,6 cigaretėmis daugiau – nuo 3 iki 50 per dieną, o nepsichiatrijos stacionaruose rūkaliai surūko vidutiniškai nuo 4 iki 20 cigarečių per dieną. Kaip teigia tyrimo bendraautorė, gydytoja psichiatrė Justina Valančiūtė, rūkymo sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika, profilaktika ir gydymas Lietuvoje vis dar kelia klausimų. „Lietuvos Respublikos Rūkymo kontrolės įstatymas draudžiantis rūkyti gydymo įstaigose problemas išsprendžia tik dalinai, todėl jaučiamas poreikis diskutuoti apie likusius iššūkius“, – teigia gydytoja. Pasak jos, sutrikimų nuo tabako diagnostika ir gydymas turėtų būti viena iš psichikos sutrikimus turinčių pacientų gydymo dalių, mat apie rūkymo alternatyvas ir pagalbą nėra kalbama. Rūkymo draudimai dažnai skatina ne atsisakyti rūkymo, o pradėti rūkyti tam nepritaikytose vietose. Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos pacientai žalingo įpročio griebiasi ir lauke, tualete, net palatose arba koridoriuose bei kitose vietose, tokiu būdu dažnai įtraukdami į pasyvų rūkymą net ir nerūkančius pacientus bei medicinos personalą.
„Atliktas tyrimas parodo, kad šiuo metu gydymo įstaigose galiojantis draudimas nėra pakankamai veiksnus, vis dėlto šiuolaikinės techninės galimybės leidžia įrengti gerai ventiliuojamas rūkymui skirtas vietas“, – teigia gydytoja psichiatrė. Pasak jos, šiose vietose galima būtų tikslingai laikyti pacientams skirtą informaciją apie rūkymo žalą, prevenciją ir gydymą. Personalas lengviau galėtų identifikuoti turinčius rūkymo problemų pacientus, įvertintų rūkymo keliamą žalą ir galėtų lengviau išvengti rūkymo problemų hipodiagnostikos klaidų, bei atskleisti poreikį gydomųjų priemonių, planuoti lėšas joms įsigyti.
Rūkymo uždraudimas gydymo įstaigose daugelyje JAV valstijų bei daugelyje Europos šalių turėjo sumažinti dūmų ekspoziciją tarp pacientų, lankytojų, darbuotojų, taip pat paskatinti mesti rūkyti, tačiau šis draudimas aplenkė daugumą psichiatrijos ligoninių, nes buvo pastebėta, kad rūkymas ligoniams padeda valdyti ligos simptomus. Be to, manoma, kad draudimas rūkyti tarp šių pacientų yra sunkiai įgyvendinamas, nes nikotino abstinencija jiems gali sukelti padidėjusį dirglumą bei ažitaciją.
Nori mesti rūkyti
Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad kas šeštas psichiatrijos ir kas aštuntas nepsichiatrijos pacientas nori mesti rūkyti. Įdomu tai, kad abiejų grupių pacientams atrodo svarbi alternatyvių tabako gaminių, elektroninių cigarečių pagalba, kuri dažnai vadinama žalos mažinimo keliu rūkantiems ir norintiems šio įpročio atsisakyti iš viso.
Vis dėlto, daugumos pacientų teigimu, efektyviausias būdas mesti rūkyti būtų rūkymo metimo konsultacijos bei gydymas nuo rūkymo. Tuo metu nepsichiatrijos stacionaro pacientai vis dar palaiko griežtų draudimų idėją.
Kyla konfliktai
Pasak gydytojos psichiatrės J. Valančiūtės, psichiatrijos stacionaruose pacientams taikomas intensyvesnis stebėjimas, dažniau tenka praleisti laiką uždarose patalpose, todėl rūkymo sąlygos pakankamai komplikuojasi: bandymai užtraukti dūmą tam nepritaikytose vietose neretai išprovokuoja ne tik fizinį, bet ir emocinį tiek rūkančių, tiek nerūkančių pacientų diskomfortą. „Problemą dar paaštrina tai, kad psichiatrinių stacionarų pacientų gydymosi trukmė yra žymiai reikšmingesnė už nepsichiatrinių pacientų. Todėl tai, kad psichiatriniuose stacionaruose nėra tinkamai rūkymui įrengtų vietų, sukelia didžiulį sveikatos priežiūros konfliktą su visais stacionaruose gydomais pacientais“, – teigia gydytoja psichiatrė.
Jos teigimu, labai svarbu konsultuoti pacientą rūkymo metimo klausimais, supažindinti, kokių nutraukimo simptomų mesdamas rūkyti jis gali sulaukti, aptarti alternatyvius būdus, kaip susidoroti su stresinėmis situacijomis ar nerimu bei tabako priklausomybės gydymo būdus.
