Tinkamas pasiruošimas žygiams ar ilgesniems pasivaikščiojimams gali padėti išvengti nuospaudų ir pėdų skausmų. Kaip jų išvengti, o atsiradus, kaip spręsti problemą, pataria Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytoja terapeutė Kastė Mateikaitė.
,,Prieš pradėdami žygį, įsitikinkite, kad jūsų pėdos yra sausos. Sudrėkus kojų odai, padidėja trintis ir atsiranda galimybė nutrinti kojas, todėl rekomenduojama tinkamai pasirinkti kojinių kombinacijas“, – sako gydytoja K. Mateikaitė.
Arčiausiai kūno reikėtų dėvėti plonas, sintetines kojines, kurios padėtų išgarinti prakaitą. Taip pat, keliautojai renkasi vandens nepraleidžiančias kojines, kad visiškai sumažintų drėgmės patekimą iš išorės. Jeigu laukia lietingi orai, pasirūpinkite antbačiais.
Mažesnis svoris – mažesnis spaudimas. Jei keliaujate į žygį, kiek įmanoma sumažinkite kuprinės svorį, taip ir pūslių atsiradimo rizika sumažės. Pakrautos kuprinės svoris neturėtų viršyti 25-30 proc. kūno svorio.
Tinkama avalynė. Per maži batai didina spaudimą kontakto taškuose, taip atsiranda pūslės. Avint per didelius batus, koja slidinėja bate, todėl daugėja trinties taškų. Rinktis ir matuotis batus reiktų vakare, kai kojos būna šiek tiek patinusios. Žygių metu išbrinkimo tikrai neišvengsite. Nusipirkę naujus batus, skirkite pakankamai laiko jų „pranešiojimui”. Avėti juos reikėtų bent keletą savaičių iki žygio, kad batų medžiaga taptų lankstesnė, minkštesnė, taip sumažės potencialių trinties vietų skaičius, nes batai prisitaikys prie jūsų pėdos.
Jei jau žinote savo pėdų jautriausias vietas, jas užklijuokite pleistrais dar prieš žygį. Arba vos pradėjus aktyvią veiklą ir pajutus pirmuosius nemalonius pojūčius, tuoj pat skirkite liko prevencijai. Anot gydytojos terapeutės tinkamas yra bet koks pleistras. Svarbiausia – jį klijuoti ant sausos, švarios odos, tam kad geriau priglustų ir ilgiau laikytųsi. Į brangius pleistrus investuoti neverta, geriau dažniau juos pakeisti ir turėti daugiau.
Kojų pūslių gydymas nėra sudėtingas, tačiau gali ilgai trukti. Pagrindiniai gydymo tikslai yra sumažinti diskomfortą ir skausmą, jei reikia tęsti fizinę veiklą bei apsaugoti nuo didesnio odos ploto pažeidimo (pūslės plitimo) ir infekavimosi (pūslės supūliavimo, celiulito).
„Dėl susikaupusio pūslėje skysčio spaudimo stiprėja skausmas. Išliekant spaudimui ir trinčiai, gali būti pažeidžiama pūslės viršutinė odelė, atidengiami jautrūs vidiniai odos sluoksniai, kraujagyslės, atveriami „vartai” infekcijai”, – sakė gydytoja.
K. Mateikaitės svetainėje ,,Kalnų gydytojos užrašai” rašoma, kad pirmiausia reikėtų pūslę kuo geriau apsaugoti, kad ji nesuplyštų, o ne bandyti patiems adata bandyti ją pradurti.
Visgi kartais pūsles pradurti galima. Jeigu jos yra labai didelės, pūsles galima pradurti gerai dezinfekavus adatą, kad nepatektų užkrėtimas ir vėliau gerai užklijavus vienu ar keliais pleistrais.
„Virš pirmojo pleistro, ypač jeigu jis yra popierinis, užklijuokite antrąjį pleistrą taip, kad uždengtumėte pirmojo pleistro kraštus. Kai reikės nuimti pleistrą, apatinis pleistras apsaugos pūslės odelę nuo pažeidimo. O tai padaryti bus dar paprasčiau, jei jį sušlapinsite vandeniu”, – patarė K. Mateikaitė.
