Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama apie 15 000 sergančiųjų vėjaraupiais. Tačiau šiais metais sergamumas ženkliai išaugo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau, lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai.

Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė teigia, jog užsikrėsti vėjaraupiais itin lengva. Ši infekcija dažniausiai perduodama oro lašeliniu būdu: sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Taip pat ir per odą, liečiant bėrimus.

Foto: Vida Press

„Atsižvelgiant į tai, jog ši liga lengvai užkrečiama, paaiškinamas greitas infekcijos plitimas uždaruose kolektyvuose. Ypač sparčiai ši infekcija plinta darželiuose bei mokyklose“, – teigia E. Savickienė.

Dažniausiai vėjaraupiais serga mažamečiai, tačiau negaluojančių yra ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jiems ištverti infekciją itin sunku. Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra.

„Taikomas simptominis gydymas, pavyzdžiui, karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti. Ligoniai turi būti izoliuojami namuose. Vaikams neleidžiama eiti į lauką, lankyti darželio, mokyklos, medicinos įstaigų ir kitų viešų vietų tol, kol visos pūslelės nevirsta šašais“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.

E. Savickienė taip pat pabrėžia, kad siekiant išvengti dehidratacijos, reikia vartoti daug skysčių. Sergant svarbu laikytis ir higienos taisyklių – švari patalynė, trumpai kirpti nagai. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.

Siekiant išvengti antrinės infekcijos, rekomenduojama pūsleles tepti vandeniniais antiseptiniais tirpalais. Jei vaiko būklė blogėja ar yra aukšta temperatūra rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ligos pasekmės

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, sergant šia infekcija gali pasireikšti komplikacijos. Tai gali būti odos ir poodžio, ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, kraujo infekcija ar dehidratacija.

„Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Taip yra todėl, kad bendra sveikatos būklė bei imuninė sistema laikui bėgant silpsta“, – teigia E. Savickienė.

Vėjaraupių ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau sergamumo pakilimas stebimas šaltuoju metų periodu, lapkričio-gegužės mėnesiais.

„Vėjaraupių virusas neilgai išsilaiko išorinėje aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Virusas – labai lakus. Šaltuoju metų laiku asmenys daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, jos mažiau vėdinamos, tad susidaro palankios sąlygos infekcijai plisti“, – teigia E. Savickienė.

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama apie 15 tūkst. sergančiųjų vėjaraupiais.

Skiepytis ar ne?

Norint išvengti susirgimo, visiems nesirgusiems, patariama pasiskiepyti. Ši infekcija itin pavojinga nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligos ar gydymo.

Sveikatos specialistė rekomenduoja skiepytis asmenims, kuriems susirgti šia liga yra didelė rizika: vaikų darželio personalui, medicinos darbuotojams, moterims, planuojančioms nėštumą, taip pat anksčiau nesirgusiems paaugliams ir suaugusiems asmenims, kurių šeimose yra mažų vaikų.

Žmonės, nesirgę vėjaraupiais bijo skiepytis. Jie mano, kad tuomet išauga tikimybė susirgti šia liga. Tačiau sveikatos specialistė sako, kad taip nėra.

„Nuo vėjaraupių skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu, tad susirgti galima itin retais atvejais. Tiek pasiskiepijus, tiek persirgus vėjaraupiais, pakartotinai sergama retai, tačiau tikimybė išlieka“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.

E. Savickienė sako, jog pasiskiepiję žmonės, jeigu ir suserga vėjaraupiais, išvengia komplikacijų. Liga pasireiškia ir lengvesne forma – sergama trumpiau, pastebimas nežymus bėrimas, neaukšta temperatūra arba visiškai nekarščiuojama.

Šiuo metu skiepai nuo vėjaraupių yra mokami. Tačiau įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2019-2023 m. programą yra numatyta svarstyti vėjaraupių skiepų įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Foto: SAM nuotr.