Tačiau taip pat egzistuoja ir tam tikra rizika, susijusi su analiniu seksu, kurios nėra kalbant apie vaginalinį ar oralinį seksą.

Pavyzdžiui, išeinamoji anga natūraliai nesusidrėkina, tad gali kilti su trintimi susijusių problemų, pavyzdžiui, odos pažeidimų.

Šiame straipsnyje aptarsime kelis su analiniu seksu susijusius rizikos veiksnius bei išsklaidysime kelis su juo susijusius mitus.

Didesnė bakterinės infekcijos rizika

Išangėje nėra ląstelių, kurios sukuria natūralų lubrikantą, koks suvilgo makštį. Čia taip pat nėra seilių, kurių yra burnoje. Tiesiosios žarnos sienelės taip pat yra plonesnės nei makšties.
Dėl sutepimo stokos ir plonų audinių analinio sekso metu didėja su trintimi susijusių išangės ir tiesiosios žarnos pažeidimų rizika. Nors kai kurie tokie pažeidimai gali būti labai maži, jie vis tiek žaloja odą.

Kadangi išmatos, kuriose natūraliai yra bakterijų, šalindamosi iš organizmo praeina pro tiesiąją žarną ir išangę, per odos pažeidimus šios bakterijos potencialiai gali patekti į kraujotaką. Dėl to padidėja išangės abscesų, kuriems gydyti prireiks antibiotikų, rizika.

Kaip sumažinti tą riziką

Siekiant sumažinti tokią riziką, būtina imtis priemonių, kaip užkirsti kelią odos pažeidimams.

Tam reikėtų naudoti vandens pagrindo lubrikantą.

Be to, jeigu po analitinio sekso norima užsiimti vaginaliniu, svarbu pasikeisti prezervatyvą. Taip būtų užkirstas kelias išangėje esančių bakterijų perkėlimą į makštį.

Pradėti mylėtis analiniu būdu reikia lėtai, kad lubrikantas tolygiai pasiskirstytų. Sulėtinkite tempą arba sustokite, jeigu sekso metu partneris patiria skausmą ar diskomfortą. Spermicidų naudojimas gali padidinti išangės suerzinimo riziką. Žmonės turėtų vengti jų analinio sekso metu.

Didesnė venerinių ligų rizika

Analinis seksas gali paskatinti jau minėtąsias bakterines infekcijas. Taip pat padidėja ir venerinių ligų rizika. Kadangi analinio sekso metu yra didesnė odos įplyšimų rizika nei vaginalinio sekso metu, dėl to užsikrėsti venerine liga tikimybė yra didesnė. Galima užsikrėsti chlamidijomis, gonorėja, hepatitu, herpesu ir ŽIV.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų teigimu, „analinis seksas yra didžiausios rizikos seksualinis elgesys kalbant apie užsikrėtimą ŽIV“, lyginant su kitomis sekso formomis, pavyzdžiui, vaginaliniu ar oraliniu seksu.

Paskaičiuota, kad analinio sekso metu pasyviam partneriui yra 13 kartų didesnė užsikrėtimo ŽIV rizika nei aktyviam partneriui.

Kaip sumažint riziką

Siekiant sumažinti užsikrėtimo venerine liga riziką, būtina analinio sekso metu mūvėti prezervatyvą. Be to, svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, koks lubrikantas yra naudojamas, nes naftos pagrindu pagaminti lubrikantai gali pažeisti latekso prezervatyvus. Vandens pagrindu pagaminti lubrikantai yra saugūs naudoti.

2016 metais žurnale „Lytiniu būdu plintančios infekcijos“ pabrėžiama, kad, naudojant seiles kaip lubrikantą, padidėja užsikrėtimo gonorėja rizika tarp homoseksualių vyrų. Todėl saugiau yra naudoti komercinį lubrikantą.

Prezervatyvai taip pat neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos užkertant kelią venerinėms ligoms. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja asmenimis, kuriems yra didelė užsikrėtimo ŽIV rizika, pavyzdžiui, tokiems, kurie turi daug lytinių partnerių, arba palaikantiems santykius su ŽIV infekuotu asmeniu, apsvarstyti galimybę vartoti specialius vaistus, kurie sumažina užsikrėtimo ŽIV riziką.

Hemorojaus paūmėjimas

Hemorojus yra tokia būklė, kai padidėja stambios kraujagyslės tiesiosios žarnos viduje ir išorėje. Jų padidėjimas gali sukelti niežulį, kraujavimą ir kartais skausmą. Nors tai yra nemaloni ir skausminta būklė, ji yra lengvai gydoma ir užkardoma.

Dėl analinio sekso hemorojus kai kuriems žmonėms gali paūmėti. Tačiau pats savaime analinis seksas hemorojaus nesukelia, jeigu žmogui jis nebuvo anksčiau pasireiškęs.

Kaip sumažinti riziką

Ne visuomet įmanoma užkirsti kelią hemorojaus paūmėjimui analinio sekso metu. Tačiau riziką sumažinti gali pakankamas lubrikanto kiekio naudojimas.

Nėštumas

Gajus mitas, jog moteris negali pastoti analinio sekso metu. Tai nėra visiškai tiesa, nes ir analinio sekso metu sėkla gali patekti į makštį. Nors rizika maža, visgi tokia galimybė egzistuoja.

Kaip sumažinti riziką

Svarbu naudoti prezervatyvą siekiant apsisaugoti nuo nėštumo analinio sekso metu. Jeigu partneriai nusprendžia pereiti nuo analinio prie vaginalinio sekso, būtina pasikeisti prezervatyvą, kad sumažėtų bakterinės infekcijos rizika.

Padidėjusi fistulės susiformavimo rizika

Itin retais atvejais išangės ar tiesiosios žarnos sienelės įplyšimas gali padidėti. Gydytojai tai vadina didele įplėša. Kartais tokia įplėša yra tokia didelė, kad susiformuoja skylutė iš žarnyno į kitas kūno dalis. Gydytojai tai vadina fistule.

Fistulės susiformavimas yra labai rimta medicininė problema, nes per ją išmatos iš žarnyno gali patekti į kitas kūno vietas. Kadangi išmatose yra daug bakterijų, fistulė gali sukelti infekcijų ar pažeidimų kitose kūno dalyse. Paprastai fistulė panaikinama operacijos metu.

Svarbu pabrėžti, kad tokie atvejai yra itin reta, bet potencialiai įmanoma analinio sekso komplikacija. Todėl labai svarbu naudoti tinkamą lubrikantą ir nutraukti analinį aktą, jeigu patiriamas skausmas.

Ar yra kokia nors ilgalaikė rizika?

Kai kurie žmonės baiminasi, kad analinis seksas ištampys tiesiąją žarną, kas prives prie išmatų nelaikymo. Daugeliu atvejų medicinos ekspertai su tuo nesutinka.

Tačiau Amerikos gastroenterologijos žurnale 2016 metais buvo aprašytas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo analizuota 4170 žmonių seksualinis elgesys. Mokslininkai klausė, ar žmonės kada nors turėjo analinių santykių ir ar jiems pasireiškė išmatų nelaikymas.

Mokslininkai nustatė, kad 37,3 proc. moterų ir 4,5 proc. vyrų nurodė turėjęs analinių santykių. Jie taip pat išsiaiškino, kad išmatų nelaikymo atvejų buvo šiek tiek daugiau tarp vyrų ir moterų, kurie turėjo analinių santykių, palyginti su tais, kurie tokių santykių neturėjo. Vyrams, kurie turėjo analinių santykių, išmatų nelaikymas pasireiškė dažniau nei moterims.

Šis tyrimas leido mokslininkams prieiti prie išvados, kad yra potencialus ryšys tarp išmatų nelaikymo ir analinio sekso. Tačiau daugelis ekspertų sukritikavo šį tyrimą, nes jo metu nebuvo analizuoti veiksniai, prisidėję prie išmatų nelaikymo. Tad medikams ir mokslininkams sunku galutinai patvirtinti šio tyrimo išvadas, jog išmatų nelaikymas yra galimas ilgalaikis analinio sekso rizikos veiksnys.

Jeigu žmonės imasi tinkamų priemonių ir naudoja pakankamą kiekį lubrikanto ir nesantykiauja, kai žmogus jaučia skausmą, jie turėtų išvengti išmatų nelaikymo kaip ilgalaikės analinio sekso komplikacijos.