Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą esame už raudonos linijos, kurią yra nusibrėžusios ES šalys. ES penkerių metų išgyvenamumas yra apie 15 proc., pas mus – apie 9–10 proc.“
Birželio 13–15 d. Vilniuje viešbutyje Radisson Blu hotel Lietuva įvyks tarptautinė konferencija „XI Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija: kur mes dabar esame?”
Pasak prof. S. Cicėno, tik tose šalyse, kur sėkmingai kovojama su tabako rūkymu, situacija gerėja – mažėja naujų plaučių vėžio atvejų. Lietuvoje nuo plaučių vėžio kiekvienais metais miršta 1200 žmonių. „Gera žinia – Lietuvoje sergamumas plaučių vėžiu sumažėjo. Kodėl? Mažiau naujų ligos atvejų todėl, kad daug žmonių emigravo, sumažėjo rūkančiųjų skaičius ir yra nepakankama statistika – paskutiniai išsamūs duomenys paskelbti 2012 metais“ – sako prof. S. Cicėnas.
ES šalyse vykdoma kampanija prieš tabako rūkymą, įvairūs draudimai, akcizų politika duoda rezultatus – daug žmonių meta rūkyti. Jau dešimt metų tose šalyse, kur pavyksta sumažinti rūkalių skaičių, kur atsisakoma rūkymo, stebimos tos pačios tendencijos – mažėja naujų plaučių vėžio atvejų skaičius. „Lietuvoje taip pat stebime tokią pačią tendenciją. Tai dar nėra taip gerai, kaip mes norėtume, bet jau žingsnis į priekį – į plaučių vėžio kontrolę. Nepamirškime – tabako rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis,“ – sako profesorius.
Plaučių vėžio diagnostikos, skryningo ir gydymo ekspertai iš viso pasaulio susirenka kiekvienais metais į tarptautinę euroregioninę konferenciją, kuri pakaitomis vyksta Vilniuje arba Baltstogėje. Į Vilnių atvažiuoja Tarptautinės plaučių vėžio tyrimų asociacijos (angl. IASLC) ekspertai. Plaučių vėžys – pasaulinė globali problema, kuri šalyse sprendžiama ne tik sveikatos apsaugos ir mokslo srityse, bet ir socialinėje bei ekonominėje, politinėje plotmėje. Vienas iš konferencijos tikslų– dar kartą atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad vienintelis dalykas, kuris gali užkirsti kelią šiai ligai atsirasti – rūkymo sustabdymas.
„Ypač svarbu, kad nepradėtų rūkyti jaunimas. Visi mes matome – vaikai jau mokyklose pratinasi. Todėl geriau iš anksto sustabdyti rūkymą ir nesusirgti, nes susirgus gydymas kainuoja labai daug, o kadangi ši liga atsiranda ir vystosi be jokių juntamų požymių, Lietuvoje tik 20-23 proc. plaučių vėžio atvejų mes nustatome ankstyvą vėžį. Ir tada mes galime padėti,“ – sako prof. S. Cicėnas.
Svarbu diagnozuoti anksti
Profesorius džiaugiasi, kad truputį padidėjęs diagnozuojamų ankstyvos stadijos ligos atvejų skaičius. „Kai kuriose klinikose, kurios turi patirties nustatant ankstyvųjų stadijų plaučių vėžį, šis skaičius yra iki 25-27 proc., kitose – 19 proc. Visi kiti atvejai – maždaug 80 proc. – tai vietiškai pažengęs ir lokaliai išplitęs vėžys.“
Profesoriaus nuomone, visada yra gerai, kai žmonės kreipiasi, tikrinasi profilaktiškai ir tyrimų metu atrandami ankstyvi pakitimai. „Gaila, mes neturime plaučių skryningo programos, – sako prof. S. Cicėnas. – Konferencijoje bus labai didelė diskusija dėl plaučių vėžio skryningo reikalingumo. Atvažiuoja ekspertai iš Voketijos, kalbėsimės apie tai, ar verta Lietuvoje pradėti plaučių vėžio skryningo programą. Tokia programa leistų išaiskinti ligą iki to momento, kada žmogus pradeda jausti klinikinius požymius.“
Revoliucinės naujienos
Profesorius pabrėžia, jog turime svarbių plaučių vėžio srities naujienų, galima sakyti revoliucinių naujienų. „Pirmiausia, tai molekulinė diagnostika, ko anksčiau nebuvo. Mes gydydavome tik pagal morfologinę naviko sandarą. Dabar remdamiesi morfologija mes žiūrime, kokią informaciją mums pateikia molekulinė diagnostika. Genetiniais tyrimais nustatoma genų raiška yra nepaprastai svarbi diagnozuojant plaučių vėžį ir pradedant jį gydyti.
Antras svarbus dalykas – tai naujos gydymo kryptys, naujas proveržis medikamentiniame plaučių vėžio gydyme. Be chemoterapijos, kuri jau žinoma ir taikoma gydant plaučių vėžiu sergančius pacientus, ateina dar viena revoliucija – imunoonkologija. Šiame etape labai svarbu apsispręsti, kur yra chemoterapijos vieta, kokia jos reikšmė? Konferencijoje bus organizuoti imunoonkologijos satelitai, kuriuose analizuosime imunoterapijos naujienas, savo patirtimi dalysis užsienio ekspertai. Noriu pasidžiaugti, kad kai kuriuos imunoterapinius vaistus jau turime Lietuvoje, jie kompensuojami ir juos mes skiriame savo pacientams, o kiti dar tik ateina į Lietuvą,“ – sako prof. S. Cicėnas.
Problemiškais profesorius įvardija tuos atvejus, kai ligoniams netinka imunoonkologinis gydymas. „Kai pacientams nustatome genų raiškos pakitimus, taikome inovatyvų gydymą – pirmos, antros eilės vaistais, taikome vadinamuosius inhibitorius. Tai duoda labai gerus rezultatus. Tačiau yra ligonių, kuriems netinka imunoonkologinis gydymas – tai dar viena labai svarbi diskusijų kryptis.
Jau turime naują genetinio tyrimo metodiką – skysčių biopsiją. Iš kraujo nustatome genų mutacijas. Nustačius kraujyje genų mutacijas iki klinikinių požymių pasireiškimo gali praeiti pusė metų, o mes jau galime pradėti gydyti.
Jaunų žmonių plaučių vėžys – nepaprastai aktuali tema. Kodėl jaunėja plaučių vėžys, kodėl mes gydome jaunas moteris, kurios niekada nerūkė, o serga plaučių vėžiu? Ką daryti su tais, kurie niekada nerūkė ir suserga plaučių vėžiu.... Bus apžvelgtos šios, labai aktualios pacientams problemos,“ – kalba prof. S. Cicėnas.
O svarbiausia naujiena – konferenciją pradės vėlyvosios stadijos plaučių vėžiu sergantis pacientas, kuris dalyvaudamas klinikiniuose tyrimuose gauna inovatyvų gydymą ir tęsia savo kokybišką gyvenimą.
