Biblijoje taip pat galima rasti patarimų, kad nėščioms moterims negalima vartoti alkoholio. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad kai kurios lietuvės to nežino ir mūsų dienomis.
Sindromą rodo veido ypatumai
Pasak profesoriaus A. Utkaus, poveikis negimusiam vaikui, kai jo motina vartoja alkoholį yra labai didelis. Viena iš sunkiausių komplikacijų yra vaisiaus alkoholinis sindromas. Tačiau taip pat vaikas gali turėti ir kitas patologijas, pavyzdžiui, dalinį vaisiaus alkoholinį sindromą, alkoholio nulemtus vaisiaus raidos defektus, neurologinės raidos defektus, elgesio sutrikimus.
PSO duomenimis, iš 1000 naujagimių, 2-3 diagnozuojamas alkoholinis sindromas. Jį išduoda išorės pokyčiai, kurie yra matomi veide: sutrumpėję akių plyšiai, įdubusi nosies nugarėlė, pailgėjęs atstumas tarp nosies ir viršutinės lūpos, plona ir siaura viršutinė lūpa. Naujagimiui gali būti neišsivystę nagai.
„Šito sindromo būtų galima visiškai išvengti, jei moteris nėštumo laikotarpiu nevartotų visiškai jokių alkoholinių gėrimų. Vaisiaus smegenys alkoholiui jautrios visą nėštumo laikotarpį. Jautriausias embriono laikotarpis alkoholiui yra nuo 3 iki 10 savaitės po apvaisinimo, tačiau jo smegenys jautrios visą nėštumą“, – konferencijoje „Sveikata visose politikose“ pasakojo profesorius.
Išgėrus alkoholio, per 30 minučių jis rezorbuojamas į motinos kraują, pereina placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius bei vaisiaus vandenis. Besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija labai išauga ir net gali viršyti esančią motinos kraujyje. Taip yra dėl to, kad vaisiaus kepenys daug lėčiau nei suaugusiojo metabolizuoja alkoholį.
Vaisius nuryja vaisiaus vandenų ir, jeigu juose yra alkoholio, su kiekvienu gurkšniu gauna papildomą alkoholio dozę.
Pirmą kartą ištyrė ir lietuves
„1987 metais amerikiečių mokslininkai pasakė, kad nėra nepavojingo alkoholio kiekio nėštumo laikotarpiu. Norėjome išsiaiškinti, kiek lietuvių moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, todėl pradėjome tyrimą. Patikslinsiu, kad aiškinomės ne kokių socialinių sluoksnių moterys jį vartoja, bet kiek jų išvis yra Lietuvoje. Toks tyrimas atliktas pirmą kartą Lietuvoje“, – sakė prof. A. Utkus.
Projekto „Vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimo ir alkoholio įtakos naujagimių medžiagų apykaitai tyrimas Lietuvoje“ tikslas buvo nustatyti nėščiųjų alkoholio vartojimą Lietuvoje naudojant žymenį. Jis buvo atliktas paimant anoniminius naujagimių sausus kraujo mėginius.
Šio žymens koncentracijos padidėjimas naujagimio kraujyje rodo nėščiosios alkoholio vartojimo istoriją net praėjus 4-5 savaitėms po nesaikingo vartojimo.
„Tyrimas buvo atliktas daugiau kaip 2 tūkstančiams naujagimių iš įvairių Lietuvos vietų. Pasirodo, jog alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo 3 procentai Lietuvos moterų. Europa pateikia statistiką, kad jį vartoja nuo 2 iki 7 procentų nėščiųjų. Be to, tyrimas parodė, kad 0,15 proc. nėščiųjų alkoholį vartojo dideliais kiekiais, tai yra tos moterys, kurios yra priklausomos nuo alkoholio.
Taip pat tyrimas parodė, kad jį vartojusių moterų naujagimiai turėjo žymiai mažesnę kūno masę“, – kalbėjo prof. A. Utkus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 1,9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų aplinkoje alkoholis nėra vartojamas. Daliai alkoholį vartojančių Lietuvos gyventojų yra būdingas nesaikingas alkoholio vartojimas, moteris sudaro beveik ketvirtadalį. Pasak profesoriaus, amerikiečiai teigia, kad 1 iš 10 nėščių moterų vartoja alkoholį.
