Panevėžyje per metus pasitaiko vienas du atvejai, kai į medikų rankas pakliūva botulizmu susirgęs pacientas. Paskutinis toks nelaimėlis į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpusą pakliuvo prieš savaitę. 51-erių vyras iš Panevėžio beveik dvi savaites kentė negalavimus – vėmė, jam smarkiai džiūvo burna, buvo sunku kvėpuoti.
Tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis panevėžietis po savaitės grįžęs iš reiso po Norvegiją ir Švediją dėl tokių simptomų kreipėsi į gydytojus Lietuvoje. Šie nieko blogo nenustatė ir negaluojantis vairuotojas vėl sėdo prie sunkiasvorės mašinos vairo. Tačiau kelyje, vairuojant vilkiką, vyrui staiga ėmė dvejintis akyse, sutriko regėjimas ir jis atsidūrė ligoninėje.
Kaltina turguje pirktus lašinius
Pagal klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad panevėžietis susirgo botulizmu. Kraujo tyrimais ši diagnozė dar nepatvirtinta, tačiau per ilgą laiką, kol pateko į ligoninę, ligos pėdsakų galėjo ir nebelikti. Ligos sukėlėjus ligonis galėjo išplauti vemdamas, vartodamas skysčius. Panevėžietis gali guostis, kad jį užpuolusios ligos formos, pasak Panevėžio ligoninės infekcinių ligų gydytojos Violetos Dambrauskienės, būta lengvos.
Sunkios formos botulizmas gali prišaukti net mirtį. Priešpaskutinis Panevėžio regione registruotas šios ligos atvejis būtent taip ir baigėsi. 2017-ųjų pavasarį šia infekcija užsikrėtusios Biržų rajono gyventojos gyvybės išgelbėti nepavyko.
„Botulizmas – sunki liga. Paskutinis ligonis ja persirgo lengviau, neprireikė reanimacijos, jis jau išleistas namo, bet pasitaiko ir mirtinų atvejų. Ligą sukelia maisto toksinai“, – aiškino gydytoja V. Dambrauskienė. Pasveikęs panevėžietis spėjo, kad sunkiai susirgo užvalgęs turguje pirktų sūdytų lašinių. Dabar juos net prisiminus vyrui darosi bloga. Tačiau V. Dambrauskienė abejoja tokia priežastimi, nebent sūdyta, rūkyta mėsa buvo sudėta į uždarą indą ir susidarė palankios sąlygos bakterijoms plisti.
Mirtinas užkratas įprastuose produktuose
Medikų teigimu, botulizmas yra nervų sistemos liga, kurią sukelia neurotoksinas. Šį gamina tam tikros bakterijos, jomis dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių.
Daugiausia apsinuodijimų pasitaiko žiemos ir pavasario mėnesiais, nes rudenį konservuotuose ir iki pavasario išlaikytuose produktuose būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų.
„Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus: sūdyti ar rūkyti mėsos bei žuvies gaminiai, nepakankamai parūgštinti daržovių konservai. Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aušra Lileikytė.
Jos žiniomis, paskutiniu atveju, kai susirgo tolimųjų reisų vairuotojas, buvo vartota daug skirtingais būdais konservuoto maisto, todėl vyrą liga galėjo pakirsti ne tik nuo lašinių, o nuo bet kurio minėto produkto. Maiste, pasak A. Lileikytės, kuris laikomas 15–20 laipsnių temperatūroje, kai nepatenka oras, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą.
Botulizmą sukeliančias bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną.
