Paprastai paslystama ant prastai apšviestų nenuvalytų ir nepabarstytų šaligatvių, laiptų, nuo stačių šlaitų, rašoma pranešime spaudai.
„Dažnai pamirštame, kad pargriūvame ir dėl netinkamos avalynės. Ją reikėtų rinktis atidžiai, pavyzdžiui, su tvirtai sukimbančiu protektoriumi. Tvirčiau žengti padeda batų apkaustai“, – primena Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė.
Remdamasi Higienos instituto (Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos) duomenimis, specialistė informuoja, kad pernai Vilniaus mieste stacionare ir stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje tarp ligonių, gydytų dėl pargriuvimų, daugiausia užregistruota nepatikslintų nukritimų (46,9 proc. stacionare ir 57,8 proc. stacionaro skubios pagalbos skyriuje). Antroje vietoje – griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus (39,2 proc. stacionare ir 35,1 proc. stacionaro skubios pagalbos skyriuje), suklupus ant laiptų, nukritus nuo laiptų bei pakopų ar skirtingų lygių (atitinkamai 3,8 proc. ir 3,3 proc.).
Įdomu tai, kad 2017 metais Vilniuje stacionare tarp 0–17 m. amžiaus grupės gydytų ligonių, pargriuvusių lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus bei patyrusių nepatikslintų nukritimų, buvo daugiau berniukų nei mergaičių. Suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) amžiaus grupėje dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus stacionare daugiau buvo gydoma moterų nei vyrų ir atvirkščiai, o dėl nepatikslintų nukritimų – daugiau vyrų nei moterų.
Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stebėsenos specialistų patarimai, kaip nepargriūti, kai lauke slidu:
Rinkitės tinkamą avalynę. Rinkitės batus, pavyzdžiui, su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, dar saugiau – užsisekite batų apkaustus.
Neskubėkite. Tikimybė pargriūti padidėja, kai skubate. Kad pasiektumėte kelionės tikslą laiku, išeikite iš namų anksčiau.
Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Eikite kuo mažesniais žingsniais, koją dėkite visa pėda. Jei įmanoma – įsikibkite į tvirtus objektus. Itin slidžiu paviršiumi geriau čiuožti.
Atkreipkite dėmesį į rankas: nelaikykite jų kišenėse, neneškite daug daiktų – taip lengviau išlaikysite pusiausvyrą.
Būkite atsargūs išlipdami iš automobilio. Laikykitės, įsikibkite į dureles ar jų rankeną, kol visiškai išlipsite.
Pagalvokite apie kitus. Pastebėję itin slidžias vietas, apie tai informuokite kitus. Pavojus paslydimo didesnis ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms, todėl nepamirškite jų ir pasirūpinkite.
Jei vis dėlto paslydote ar krentate – patarimai, kaip nugriūti saugiai ir taisyklingai:
- Atsipalaiduokite – tuomet raumenys neįtempti ir griuvimo smūgis bus švelnesnis.
- Saugokite galvą. Griūdami palenkite ją į priekį žemyn, o papildomai apsisaugoti rankas laikykite galvos lygmenyje.
- Kojas ir rankas laikykite sulenkę, stenkitės pritūpti.
- Smūgį dar labiau sušvelnina giuvimas ridenantis.
Viena veiksmingiausių kritimų profilaktikos priemonių – pratimai, gerinantys pusiausvyrą, taigi labai svarbu reguliariai mankštintis.
