Mikobakterijos gali lemti ne tuberkuliozės mikobakterijų (NTM) sukeliamą plaučių infekciją, o dušo galvutės įvardijamos kaip vieni iš dažniausių kanalų, per kuriuos plinta ši liga. Šiaip jau šie organizmai veisiasi dirvožemyje ir vandenyje, o jais užsikrečiama įkvepiant.

„Nerimas, apie kurį pastaruoju metu kalbama, yra pagrįstas, nes dušo galvutė veikia tarsi aerozolio balionėlis, taigi, joje tarpstančios mikobakterijos pasklinda ore. Taip kyla pavojus įkvėpti šių organizmų, o kai taip nutinka, jie nesunkiai nukeliauja į plaučius“, – sakė vienoje iš Niujorko „Northwell Health“ tinklo ligoninių šeimos medicinos skyriui vadovaujanti Barbara Keber.

Dėl slėgio ir šilumos dušo galvutę galėtume pavadinti idealia priemone bakterijomis užterštam vandeniui išpurkšti.

Ryškiausi NTM sukeliamos plaučių infekcijos simptomai – tai chroniškas arba dažnai užeinantis kosulys, svorio kritimas, karščiavimas ir bendras išsekimas, primenama portale „Healthline“.

Grėsmę kelianti bioplėvelė

Neseniai atliktas JAV mikrobiologų asociacijos inicijuotas tyrimas parodė, kad daugiausia mikobakterijų aptinkama dušo galvučių viduje susidarančių bioplėvelių mėginiuose. (Bioplėvelė – tai mikroorganizmų apaugos arba plonas sluoksnis, dengiantis kokį nors paviršių.)

Mokslininkai ištyrė bioplėvelių mėginius, paimtus iš skirtinguose Jungtinių Valstijų regionuose esančių 656 gyvenamųjų būstų. Jie išsiaiškino, kad vandens rūšis, taip pat chloras turi įtakos dušų galvutėse besiveisiančių bakterijų tipui.

Šulinio vanduo mikobakterijų dauginimąsi skatina daug mažiau nei vandentiekio vanduo.

Metalinėse dušo galvutėse mikobakterijų koncentracija yra didesnė nei plastikinėse.

Gyvenamoji vieta taip pat turi įtakos. NTM sukeliamos plaučių ligos židiniams priskiriamos tokios valstijos kaip Pietų Kalifornija, Florida, Havajai ir Niujorko miestas. Kodėl būtent šiuose regionuose užfiksuota daugiausia susirgimų, visiškai išsiaiškinti nepavyko.

„Nustatyta akivaizdi koreliacija tarp šių mikobakterijų gausos iš įvairių vietų gautuose mėginiuose ir NTM sukeliamos plaučių ligos paplitimo“, – teigia tyrimo autoriai.

Kaip atsikratyti bakterijų

Jei tik pradėję skaityti šį straipsnį galvotrūkčiais nudūmėte šveisti dušo galvutės, žinokite, jog tai tikrai nepakenks, tačiau per daug nuogąstauti, kad užsikrėsite prausdamiesi po dušu, taip pat neverta.

„Drąsių apibendrinimų daryti dar tikrai negalima, nes atvejų skaičius visgi yra labai nedidelis. Taigi, būtų pernelyg neapdairu teigti, kad visos dušo galvutės – bakterijų šaltiniai. Kalbėti bendrai dar tikrai negalima“, – sakė B. Keber.

Tyrimo rezultatai parodo tam tikrą koreliaciją tarp dušo galvutėse esančių mikobakterijų koncentracijos ir NTM sukeliamų plaučiu ligų dažnio, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vienas reiškinys sukelia kitą.

Mikobakterijomis užterštų dušo galvučių tyrimai pastarąjį dešimtmetį sulaukė ypač daug dėmesio ir buvo gausiai nušviečiami žiniasklaidoje. Stebėtis tuo, matyt, nereikia: juk dušo kabina priskiriama higienos sričiai, o vanduo patenka ir ant veido, ir į akis, ir į burną, tad natūralu, kad tikimės, jog jis švarus.

Nuostaba, apimanti, paaiškėjus, kad dušo galvutė – tikrų tikriausia bakterijų veisykla, yra daugiau nei suprantama.

Vis dėlto tiesa ta, kad susirgti dėl dušo galvutėje esančių mikobakterijų praktiškai neįmanoma, nebent tam įtakos turėtų ir kiti veiksniai.

„Mikobakterijų sukeliamos infekcijos (pvz., lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL)) rizika paprastai siejama su kokia nors imuninės sistemos problema“, – aiškina vienoje iš Niujorko ligoninių dirbantis specialistas Lenas Horovitzas.

Be to, visi tie, kurių plaučiai kaip nors pažeisti, turėtų žinoti, kad jiems kylanti NTM sukeliamos plaučių infekcijos rizika yra didesnė nei visiškai sveikiems žmonėms.

L. Horovitzas primena, kad mikobakterijų sukeliamos infekcijos yra išgydomos.

Kokių prevencinių priemonių galite imtis? Prižiūrėkite dušo galvute taip, kaip ir kitus vonioje esančius įtaisus: reguliariai ją valykite, o jeigu reikia, pakeiskite nauja.

Dušo galvutę labai lengva išplauti panardinant į balto acto ir vandens tirpalą. Actas yra pakankamai rūgštus ir veikia kaip antibakterinė priemonė.

Šiluma ir drėgmė, savaime suprantama, yra bakterijų veisimąsi skatinantys veiksniai, todėl dušo galvutė ir laikoma joms palankia terpe. Vis dėlto B. Keber pamini ir kitas vietas, kuriose gali daugintis bakterijos.

„Ypač daug problemų gali kelti kempinės ir šluostės“, – konstatavo ji. Kavos virimo aparatai – taip pat bakterijoms tarpti tinkama vieta, todėl kartkartėmis juos taip pat derėtų valyti acto ir vandens tirpalu.

Užuot be reikalo nerimavę dėl dušo galvutės keliamo pavojaus, gerai atminkite, kad daugiausia mikrobų tikrai yra tose buto vietose, apie kurias tikrai gerai žinote, – virtuvėje, tualete, kriauklėse ir kt.

„Tarp namuose esančių daiktų, ant kurių kaupiasi daugiausia bakterijų, verta paminėti nuotolinio valdymo pultą, telefoną ir bet kurį vonios paviršių. Pasistenkite, kad jie būtų maksimaliai švarūs“, – sakė B. Keber.