– Kas gali paskatinti mesti rūkyti?
V. Gedvilaitė: Gal mes turime per mažai socialinės reklamos, gal mes turime per mažai programų mokyklose. Kalbėkime apie moksleivius, ne tik apie suaugusius žmones. Ar moksleiviai yra pakankamai informuoti apie rūkymo žalą?
– Kaip atgrasyti moksleivį nuo rūkymo? Bausti tėvus?
V. Gevilaitė: Ne, ar šešiolikmetį įmanoma priversti nerūkyti per tėvus? Manau, kad reikia jį patį paveikti, rodyti nuotraukas, pateikti informaciją apie tai, kas nutinka rūkantiems – plaučių vėžys, plaučių emfizema, širdies kraujagyslių ligos. Susirgus šiomis ligomis anksčiau ar vėliau žmogus pradeda dusti ir miršta.
– Cigarečių pramonė taip pat nesnaudžia, vis prigalvoja naujų būdų pritraukti vartotojus. Kokias tendencijas pastebite?
V. Gedvilaitė: Pavyzdžiui, elektroninės cigaretės, daugelis galvoja, kad čia nieko tokio. Gerai, dervų gal ir nebėra, bet vis tiek jose yra daugybė cheminių medžiagų, kurios dar nėra iki galo ištirtos, ar jos nesukelia vėžio. Manau, kad tendencija bus tokia pati, nes kvėpavimo takai yra dirginami chemikalais, anksčiau ar vėliau atsiras lėtinis bronchitas. O kas toliau? Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vėžys arba emfizema.
– Anksčiau ar vėliau rūkantys vis tiek susirgs vėžiu?
R. Petrauskaitė Everatt: Nustatyta, kad maždaug pusė rūkorių miršta nuo su rūkymu susijusių ligų. Tai gali būti širdies ar kraujagyslių ligos, insultas, infarktas, plaučių vėžys ir kitos vėžio formos.
Lietuvoje yra apie 400 tūkst. rūkančių, maždaug pusė iš jų mirs nuo su rūkymu susijusių ligų. Aišku, jei rūkoma ilgą laiką. Ilgalaikių rūkalių gyvenimas yra maždaug 10 metų trumpesnis.
Valstybė praranda darbingo amžiaus žmones, šeimos praranda tėvus ir senelius. Paskaičiuota, kad maždaug 370 milijonų eurų kasmet yra išleidžiama gydant su rūkymu susijusias ligas. Tai yra didžiulis nuostolis valstybei. Rūkymas yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis Lietuvoje.
– Kaip reaguoja žmonės išgirdę vėžio, kurį sukėlė rūkymas, diagnozę?
V. Gedvilaitė: Moterys jautriau reaguoja, gailisi. O vyrai skirtingai, vieni net ir sužinoję diagnozę toliau rūko.
– Ką daryti, kad paskatintume žmones mesti rūkyti?
R. Petrauskaitė Everatt: Labai svarbi pagalba norintiems mesti rūkyti. Skandinavijos šalyse, JAV pagalba norintiems mesti rūkyti yra labai išvystyta. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose yra specialūs kabinetai, paruošti specialistai, kurie padeda žmonėms atsisakyti rūkymo.
Lietuvoje tokios sistemos nėra. Rūkymas yra labai stipri priklausomybė, prilyginama priklausomybei nuo heroino ar kokaino. Tad mesti rūkyti nėra lengva ir ne visi turi pakankamai valios patys tai padaryti. Yra įrodyta, kad pagalba, specialios terapijos padeda mesti rūkyti. Lietuvoje tokios pagalbos nepakanka. Ne visi nori eiti pas psichoterapeutus, kurie gydo priklausomybes, reikėtų paprastesnio kelio.
– Ar vėžys gresia ir surūkant per dieną tik vieną cigaretę?
V. Gedvilaitė: Viskas priklauso nuo rūkymo stažo ir genetikos. Su kiekvienais rūkymo metais rizika susirgti didėja.
R. Petrauskaitė Everatt: Rūkymas sukelia maždaug 80 proc. plaučių vėžio atvejų, bet be rūkymo dar veikia oro tarša, profesiniai veiksniai, persirgtos ligos, pavyzdžiui, tuberkulioze sirgę žmonės dažniau suserga plaučių vėžiu.
– Jei kolegos eina parūkyti, o aš prisijungiu, nes noriu tiesiog pasikalbėti. Ar yra tikimybė susirgti vėžiu?
V. Gedvilaitė: Taip. Tikimybė mažesnė negu rūkoriui, bet didesnė negu nerūkančiam.
– Kaip mesti rūkyti?
V. Gedvilaitė: Viskas priklauso nuo žmogaus valios. Žmogus turi pats susiprasti, kad jam reikia mesti rūkyti. Turi būti noras, o ne dėl to, kad kažkas pasakė. Jei nėra valios, niekas nepadės.
– Ką atsakytumėte tokiam žmogui, kuris pasakytų: o man rūkyti skanu?
V. Gedvilaitė: Paklausčiau, kada atsibudęs ryte jis surūko savo pirmąją cigaretę. Tai apibūdina priklausomybę. Jei žmogus surūko pirmąją cigaretę per pirmąją valandą nuo tada, kai atsibudo, vadinasi, jis yra labai priklausomas. Jei jis parūko kažkada vėliau, dieną, vadinasi, jis nėra labai priklausomas nuo nikotino ir mesti rūkyti galėtų be papildomų medikamentų.
Jei labai priklausomas, tuomet cigaretes reikėtų keisti specialiais pleistrais, guma ar purškalu į nosį.
