Nors veikiausiai daugelis mūsų per pirmąją seksualinę patirtį jautėmės keistai ir nerangiai, Isley reakcija buvo susijusi su būkle, apie kurią kalbama retai. Dabar trisdešimtmetė moteris vis dar kenčia nuo vaginizmo ir apie tai yra pastačiusi pjesę „Nudirk katei odą“, kurioje pasakoja apie savo patirtį.
Vaginizmas – tai organizmo automatinė reakcija į baimę dėl tam tikro ar bet kokio vaginalinio įsiskverbimo. Makšties raumenys susitraukia, ir moteris negali jų kontroliuoti. Kai kurioms moterims dėl to sunku įsikišti tamponą. Kitoms sunku santykiauti ar jos jaučia deginantį ar duriantį skausmą.
„Pirmą kartą išbandžiau tamponus, kai man buvo 10 metų. Siaubingai skaudėjo ir buvo jausmas, tarsi ten nėra skylės. Tarsi būtų siena ten, kur turėjo būti skylė. Po savo pirmojo vaikino žinojau, kad kažkas tikrai negerai“, – pasakojo I. Lynn.
Ši būklė taip pat turėjo didelės emocinės įtakos moters santykiams su vyrais. „Pamenu, kad tikrai bijojau, kad mano partneriai pamanys, kad aš jų nemyliu, kad jie manęs fiziškai netraukia“, – pasakojo ji.
Vaginizmas I. Lynn buvo diagnozuotas vėlyvais paauglystės metais. Ji buvo gydoma specialiais vaginaliniais plėtikliais, kuomet vis naudojama didesnis plėtiklis, kad raumenys galėtų atsipalaiduoti. Taip pat jai buvo taikoma fizioterapija.
Isley pasakojo, kad išbandžiusi gydymą ji netrukus suprato, kad jis nepadeda. Ji padarė išvadą, kad „savęs ištaisymas“ nėra kelias į jos ilgalaikę laimę.
„Būtent psichologė mane sustabdė ir paklausė, ar labai noriu būti „normalizuota“. Būtent apie tai kalbama ir paskutinėje mano pjesės scenoje. Šios veikėjos klausiama, ko ji nori iš savo seksualinio gyvenimo. Ji suvokia, kad jai nereikia seksualinio gyvenimo, kaip visų, kad juo mėgautųsi. Kad reikia rašyti savo pačios gyvenimo scenarijų ir daryti tai, kas daro tave laimingą“, – sakė Isley.
„Vaginizmą sukelia automatinė organizmo reakcija, – paaiškino Glazge veikiančios Karalienės Elžbietos universitetinės ligoninės akušerė-ginekologė mokslų daktarė Vanessa Mackay. – Būtų sunkoka tiksliai pasakyti, kiek moterų nuo to kenčia, nes dauguma, turinčių seksualinių problemų, apie tai tiesiog nekalba.“
Be to, būtina spręsti ne tik fizinę problemą, bet ir psichologinę jos dalį – įsiskverbimo baimę. V. Mackay aiškina, kad dažnai pacientėms taikoma psichoseksualinė terapija.
„Tai yra terapija, kuria siekiama padėti jums suprasti ir keisti savo jausmus, susijusius su jūsų kūnu. Tai ir įvairios atsipalaidavimo metodikos, kurios padeda išmokti atpalaiduoti makšties raumenis. Taip pat vaginizmui gydyti galima atlikti dubeniui skirtų pratimų. Mes taip pat naudojame ir makšties plėtiklius. Tai yra glotnūs tampono formos įvairaus pločio įrankiai, kurie pripratina makštį prie jausmo, kad kažkas joje yra“, – aiškino medikė.
Nuo vaginizmo kenčia ir 23 metų Teresa. Po diagnozės jai buvo pasiūlyta įvairių gydymo būdų.
„Viena psichologė man pasiūlė išbandyti hipnozę. Sunkiausiu metu ją išbandžiau, tačiau ji man visai nepadėjo. Esu kiek skeptiškai nusiteikusi, todėl visą laiką tuomet galvojau, kad „man tai nepadės“, – sakė mergina.
„Man padėjo plėtikliai, kurie tiesiog išmoko tave atsipalaiduoti juos naudojant. Dabar gyvenu visai gerai. Dėl to nesijaudinu kiekvieną dieną. Esu gana rami ir laiminga. Pradžioje buvo sunku, tačiau manau, kad kai atrandi savo sprendimo būdą, tuomet tampa lengviau“, – sakė ji.
