B grupės vitaminų nauda nervų sistemai
Kaip rašoma pranešime spaudai, gydytoja teigia, jog gana įprasta siūlyti B grupės vitaminus atsiradus kokiems nors nervų sistemos pažeidimams – blogėjant atminčiai, atsiradus nerimo sutrikimui, sutrikus miegui ar varginant dažniems nugaros skausmams.
„Tikrai taip, jie yra būtini normaliai nervų sistemos funkcijai užtikrinti kaip ir kitiems organizme vykstantiems procesams. Tačiau tiek B grupės vitaminų yra ne vienas ir jie dalyvauja skirtingose cheminėse mūsų organizmo reakcijose, tiek nervų sistemos pažeidimai yra labai įvairūs ir jų priežastys yra skirtingos”, – apie tinkamo pasirinkimo svarbą kalba gydytoja.
Visgi šiais laikais, kai yra maisto perteklius, valgome tikrai įvairų ir kokybišką maistą, bet kokių vitaminų stoka yra gana reta. Tačiau kai kurių B grupės vitaminų stoka pasitaiko nesaikingai vartojantiems alkoholį, B12 vitamino stoka gali būti besilaikantiems griežtai veganiškos dietos ar sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, kuomet vitamino B12 pasisavinimas yra sutrikdomas.
Vitaminai konkretaus poveikio nedaro
E. Petrauskienė sako, jog vitaminai, tai nėra vaistai ar cheminės medžiagos, turinčios kažkokį konkretų poveikį.
Vitaminai – tai yra natūralios organinės kilmės medžiagos gaunamos su maistu, kai kuriuos gamina mūsų organizmas, tačiau nepakankamais kiekiais. Jos yra būtinos vykstant labai skirtingiems organizmo cheminiams procesams – tame tarpe dalyvaujant energijos apykaitoje, naujų ląstelių gamyboje, amino rūgščių apykaitoje, skaidant riebiąsias rūgštis, gaminant nervinių signalų pernešėjus (neurotransmiterius), kai kuriuos fermentus ir daugybėje kitų procesų.
„Jei vitaminų su maistu yra gaunama pakankamai, tai papildai jokio efekto neturės. Poveikis bus stebimas tik jei iš tiesų kokį nors simptomą sukėlė tam tikro vitamino stoka ir to vitamino atsargas papildysime. Tarkim nustačius mažakraujystę dėl vitamino B12 ir folio rūgšties (vitaminas B9) stokos, skyrus šiuos vitaminus kraujo rodikliai pagerėja“, – apie vitaminų poveikį sveikatai pasakoja šeimos gydytoja.
Simptomai nurodantys, kad laikas vartoti B grupės vitaminus
Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą ar tie simptomai yra tikrai susiję su vitaminų stoka. Dažniausiai visgi ne. Gyvename maisto pertekliaus sąlygomis, maistas papildomai praturtinamas įvairiais vitaminais, žiemą galime gauti vaisių ir daržovių, avitaminozės yra retos. Tačiau jos kartais pasitaiko esant tam tikroms dietoms ar ligoms, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas.
„Pavyzdžiui dietoje nesant gyvulinės kilmės maisto produktų pradeda trūkti vitamino B12, nes jo randama tik gyvulinės kilmės maiste. Šio vitamino pasisavinimas sutrinka sergant lėtinėmis skrandžio ligomis, su amžiumi lėtėjant absorbcijai žarnyne. Trūkstant B12 vitamino sutrinka normali kraujo ląstelių gamyba, gali atsirasti mažakraujystė.
B12 vitaminas taip pat labai svarbus nervinėms ląstelėms, medžiagų apykaitos procesuose vykstančiuose nervų sistemoje, todėl esant stokai gali blogėti atmintis, kognityvinės funkcijos, atsirasti periferinės neuropatijos. Retais atvejais gali pasireikšti psichozės, manijos priepuoliai ar paralyžius. B12 vitamino trūkumas turbūt yra dažniausiai pasitaikantis iš visų B grupės vitaminų“, – simptomus, jei trūksta vitamino B12 vardina gydytoja.
Trūkstant kitų B grupės vitaminų (tokių kaip B1, B2, B3, B6) galimos polineuropatijos – jutimų sutrikimas, raumenų silpnumas, taip pat sunkiau susikaupti, blogėja atmintis. Taip pat galimi gleivinių, odos pažeidimai, gali atsirasti glositas (liežuvio gleivinės uždegimas, skilinėjimas).
Esant folio rūgšties (B9 vitaminas) stokai, sutrinka kraujo ląstelių gamyba, nėštumo metu gali sutrikti embriono vystymąsis.
Žmonėms, kurių gyvenimo tempas įtemptas, vaistininkai pataria B vitaminą vartoti kas pusę metų. Gydytoja teigia, jog tai mitas
„Vaistininkas nėra gydytojas ir negali nustatyti, kad vienam ar kitam žmogui tikrai yra vitaminų stoka. Tuo labiau, kad ji kartotųsi kas pusę metų“, – sako E. Petrauskienė.
Vitaminų stoką galima įtarti tik kruopščiai išsiklausinėjus simptomus, duomenis apie gyvenimo būdą, mitybą, galbūt atlikus kraujo tyrimus (jei yra indikacijų). Ir tik tuomet, jei nustatomas (ar įtariamas) vitaminų trūkumas yra prasmė juos vartoti. Jei vitaminai vartojami nesant trūkumo, dideliais kiekiais, perdozavimas yra kad ir labai mažai tikėtinas, tačiau galimas. Todėl vartojant papildus žalos sveikatai pridaryti sunku, bet didelės naudos taip pat nebus.
Gyvenimo būdo pokyčiai geriau nei maisto papildai
Mūsų nervų sistemai žymiai daugiau naudos bus ne iš papildų, o iš gyvenimo būdo pakeitimo. Kai apkrauname savo nervų sistemą nuolatiniu darbu: ne tik darbo vietoje, tačiau ir po darbo leisdami laiką socialiniuose tinkluose, internete, lėkdami iš vieno užsiėmimo į kitą ir planuodami trečią, išvarginame ją ir todėl atsiranda simptomai, kurių malšinimui bandome atrasti tabletę. Tačiau, deja, tabletės nėra.
Pasak specialistės geriausias būdas yra tiesiog leisti nervų sistemai pailsėti: pasivaikščioti ar pasportuoti gryname ore, padirbėti sode, daugiau laiko skirti miegui, ramiam poilsiui, maloniems užsiėmimams, rankdarbiams.
Taip pat labai svarbu valgyti įvairų maistą – pilno grūdo miltų kepinius, ankštines ir kitas daržoves, mėsą, žuvį, vaisius, sėklas, riešutus, vengti didelio kiekio alkoholio, todėl kad alkoholis slopina daugelio B grupės vitaminų pasisavinimą.
