Kada planuoti vizitą
Kiekviena sveika moteris, pasak I. Čepulienės, pas ginekologą turėtų apsilankyti kartą per metus. Tačiau profilaktinė apžiūra – tik viena iš priežasčių, dėl ko reikėtų apsilankyti pas šios srities gydytoją. „Nieko nelaukdama užsirašykite konsultacijai, jeigu jaučiate apatinės pilvo dalies skausmą, diskomfortą tarpvietės srityje, taip pat jei mėnesinės tapo nereguliarios arba laukiatės“, – aiškina gydytoja.
Pas ginekologą reikėtų suskubti, jeigu iki 16 metų neprasidėjo menstruacijos arba jos itin gausios, trunka ilgiau nei 10 dienų, taip pat pasireiškus kraujavimui iš makšties ne menstruacijų metu.
Nereikėtų atidėlioti vizito pas specialistą ir pastebėjus neįprastų išskyrų arba jaučiant skausmą lytinių santykių metu.
Pas ginekologą apsilankykite ir atsiradus naujam seksualiniam partneriui, nes tada padidėja bakterinės vaginozės, chlamidiozės ir trichomonozės rizika. Užsikrėtus minėtomis ligomis aiškių simptomų galite net nejusti, tačiau užleista liga gali turėti labai nemalonias pasekmes (nevaisingumas, negimdinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas).
Jeigu konsultacija yra planinė, pas gydytoją akušerį-ginekologą geriau apsilankyti iškart po mėnesinių arba iki ciklo vidurio. Tada ginekologas galės geriau įvertinti gimdos kūną, gimdos ertmę bei kiaušides. Tyrimus infekcijai geriausia atlikti iš karto po menstruacijų. Svarbiausia – apsilankymo neplanuoti per menstruacijas. Kraujas trukdo tirti ląsteles, tyrimų rezultatai gali būti netikslūs.
Jeigu moteris įtaria, kad yra nėščia, pas gydytoją ginekologą ji turėtų apsilankyti šeštą –aštuntą nėštumo savaitę. „Šeštą nėštumo savaitę pradeda plakti embriono širdutė ir gydytojas ginekologas gali patvirtinti vaisiaus vystymąsi, nustatyti jo lokalizaciją.“, – teigia gydytoja.
Pasiruošimas
Gydytojos akušerės-ginekologės I. Čepulienės teigimu, ypatingo pasiruošimo einant pas specialistą nereikia, tačiau šį tą svarbu žinoti. „Eidama pas gydytoją pasirūpinkite įprastine higiena. Prausiantis užtenka tik vandens, jokių kitų prausimosi priemonių nenaudokite. Susilaikykite ir nuo depiliacijos. Taip pat moteris turėtų pasišlapinti prieš vizitą“, – pataria gydytoja.
Dvi-tris paras iki apžiūros nerekomenduojama naudotis priešgrybeliniais kremais, specialiomis lytinių organų higienos priemonėmis. Prieš eidama pas ginekologą nesinaudokite intymiais dezodorantais.
„Jei moteris nėra turėjusi lytinių santykių ir yra planuojama atlikti ultragarsinį tyrimą, tuomet reikėtų, kad moteris į apžiūrą ateitų pilna šlapimo pūsle“, – aiškina medikė.
I. Čepulienės teigimu, svarbiausia konsultacijos dalis – susipažinimas su moterimi. „Išklausoma, kaip ji jaučiasi, kokių nusiskundimų turi, išsiaiškinama visa jos ginekologinė ir gyvenimo anamnezė“, – sako gydytoja. Todėl nenustebkite, jeigu ginekologas pasidomės jūsų lytinio gyvenimo ypatumais. Tokia informacija specialistui yra reikalinga, padedanti susidaryti objektyvesnę nuomonę apie jūsų sveikatos būklę.
Apžiūra ir tyrimai
Apžiūra vyksta ant ginekologinės kėdės. Gydytojas akušeris-ginekologas įvertina išorinius lytinius organus, makšties gleivinę, gimdos kaklelį. Jeigu moteris turi kokių nors skundų arba jeigu gydytojas įtaria infekciją, jis gali paimti makšties išskyrų citologinį tyrimą galimai infekcijai nustatyti.
Taip pat atliekama ir vidaus lytinių organų apčiuopa, kurios metu galima nustatyti tam tikrus darinius ir kitus pakitimus. Jeigu yra indikacijų, atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jo metu įvertinamas gimdos kaklelis, gleivinė, kiaušidės, nustatoma, ar nėra darinių mažajame dubenyje.
I. Čepulienė teigia, kad Lietuvoje moterims yra skirtos dvi profilaktinės programos. „Pirmoji skirta moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus – atliekamas gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų nustatymas atliekant gimdos kaklelio citologinį tyrimą. Jis siūlomas kas tris metus ir atliekamas gydytojo akušerio – ginekologo arba šeimos gydytojo“, – dėsto medikė. Moterims nuo penkiasdešimties metų kas dvejus metus turėtų būti atliekamas ir mamogramos tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar nėra krūtyse ikivėžinių ir vėžinių pakitimų.
