Tiek vaistinius augalus, tiek uogas galima vartoti šviežius, tačiau norisi gamtos teikiamais turtais džiaugtis ilgiau nei vos kelis mėnesius. Tad kaip šiuos organizmui vertingus vitaminus išlaikyti kuo ilgiau, išsaugant kuo daugiau jų naudingųjų medžiagų?
Siauralapis gaurometis
Nauda. Sausose vietose augančio gauromečio, dar vadinamo ožkarože ar ožrože, lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų, alkaloidų, vitaminų ir mikroelementų. Šio augalo lapuose yra tiek pat vitamino C, kiek juoduosiuose serbentuose. Gaurometyje esančios medžiagos pasižymi raminančiu, nervų sistemą stiprinančiu ir nerimą slopinančiu poveikiu. Šio augalo arbata padės sumažinti skrandžio rūgštingumą, gastroezofaginio refliukso simptomus, rėmenį, ypač jei skrandžio negalavimus sukėlė stresas.
Gaurometis turi daug kraują stiprinančių mikroelementų, tad gali būti naudojamas ir mažakraujystei gydyti bei imunitetui stiprinti. Šis augalas slopina piktybinių ląstelių augimą ir puikiai tinka esant įvairiems virškinimo trakto ar odos uždegimams, sergant ausų, nosies, gerklės uždegimu.
Kur ieškoti? Siauralapio gauromečio ieškokite sausose vietose – miškų kirtimuose ar net pajūrio kopose. Renkama gali būti visa žolė: tiek lapai, tiek žiedai, o jauni lapeliai gali būti naudojami ir maistui – gaminant salotas, rašoma BENU vaistinės leidinyje „Laikas sau“.
Paprastasis raudonėlis
Nauda. Šis augalas nuo seno vartojamas ne tik kaip prieskonis patiekalams gardinti, bet ir kaip vaistas skirtingų ligų simptomams lengvinti. Jų antpilu dažniausiai gydomi virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaitavimą skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių.
Svarbu žinoti, kad nors raudonėlių naudingųjų savybių sąrašas itin ilgas, jie netinka nėščiosioms, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, tulžies pūslės akmenlige, gastritu bei asmenims, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Kur ieškoti? Raudonėlių ieškokite sausose pievose, miškų laukymėse, kirtavietėse, pamiškėse, ąžuolų giraitėse, beržynuose ir pušynuose Jų užsiauginti galima ir patiems, vazonėlyje ant palangės.
Pelkinė vingiorykštė
Nauda. Šis baltai žydintis augalas gausus vitamino C, karoteno ir eterinių aliejų, veikia uždegimus ir padeda kovoti su virusais. Ne veltui pelkinė vingiorykštė dažnai vadinama natūraliu aspirinu, nes kaupia salicilatus – į aspiriną panašias medžiagas, padedančias mažinti temperatūrą ir malšinti skausmą.
Vingiorykštė gali puikiai praversti siekiant įveikti peršalimo ar gripo simptomus, gydant slogą, anginą ir netgi bronchitą. Augalas gerai gydo sąnarių skausmus ir ligas, tinka kankinant inkstų uždegimui.
Kur ieškoti? Vingiorykštė aptinkama šalia vandens telkinių, drėgnose dirvose.
Neįkainojamos žemuogės
Nauda. Jau antikos laikais vertintos ryškiaspalvės uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Žemuogės pasižymi dantų akmenis tirpdančiu ir dantenas stiprinančiu poveikiu. Šias uogas patariama valgyti žmonėms, sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, esant šlapimo smėliui ar akmenimis, reumatui.
Nevalia pamiršti ir žemuogių lapų, kurie nenusileidžia savo gydomosiomis savybėmis. Lapuose itin gausu medžiagų, skatinančių šlapimo ir kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Žemuogių lapų nuoviro patariama vartoti sutrikus medžiagų apykaitai, kepenų ir blužnies veiklai, taip pat užkietėjus viduriams ar turint kraujo krešulių.
Kur ieškoti? Žemuogės auga saulėtose vietose: pamiškėse, šlaituose, kirtavietėse, pakalnėse.
Gervuogės – grožiui
Nauda. Mokslininkai, ištyrę daugiau nei tūkstantį maisto produktų, gervuoges išrinko daugiausia antioksidantų turinčiu produktu. Antioksidantai saugo organizmą nuo ligų ir stabdo senėjimą, gerina sveikatą. Šiose uogose gausu A, B ir C grupės vitaminų, ypač daug – vitamino E, vadinamo grožio vitaminu, prisidedančio prie odos, plaukų ir nagų puoselėjimo. Taip pat jose itin daug organinių rūgščių, kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.
Kur ieškoti? Gervuogių krūmai Lietuvoje uogas įprastai subrandina rugpjūtį. Laukiniai gervuogių krūmai auga upių ir ežerų pakrantėse, raistuose, grioviuose, pamiškėse.
Mėlynės – ne tik akims
Nauda. Ne paslaptis, kad mėlynės itin naudingos akims: jos mažina jų nuovargį, gerina regėjimą ir tinklainės atsinaujinimą. Jos turi ir daugiau naudingųjų savybių. Šiose uogose gausu karoteno ir vitamino C, kurie palaiko kraujagyslių elastingumą, bei B grupės vitaminų, dalyvaujančių nervinių ląstelių apykaitoje.
Taip pat šiose uogose itin daug vitamino A, saugančio organizmo ląsteles nuo pažeidimų. Gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano, kurie reikalingi augant, kraujo gamybai ir deguonies cirkuliacijai audiniuose. Svarbu žinoti, kad negalima rinkti žalių, neprinokusių mėlynių, nes jos gali turėti ir nuodingųjų savybių.
Kur ieškoti? Spygliuočių – pušynų ar mišrių pušynų su eglėmis – miškuose, taip pat pelkių pakraščiuose. Skaniausios mėlynės – užaugusios sausesnėse vietose.
Kur geriausia rinkti vaistinius augalus ir uogas?
Tiek vaistažoles, tiek uogas reikia rinkti kuo švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat nerekomenduojama rinkti uogų ir žolelių šalia pasėlių laukų, kurie dažnai purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
Kaip paruošti žiemai?
Vaistažoles rinkti patartina sausą, saulėtą dieną. Vaistažolių negalima rauti su šaknimis, tad su savimi turėkite peiliuką ar žirkles. Orkaitė nėra geriausias pasirinkimas džiovinant vaistinius augalus. Galima rinktis specialias džiovykles arba džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kur būtų pakankamai šilta ir sausa. Taip žolelės nepraranda savo veikliųjų medžiagų ir spalvos. Beje, nuskintas žoleles reikėtų pradėti džiovinti ne vėliau kaip po poros valandų. Vaistažoles geriausia saugoti popieriniuose ar medžiaginiuose maišeliuose, popierinėse dėžutėse.
Džiovinti ar šaldyti?
Nors skaniausios ir naudingiausios uogos būna šviežiai nuskintos, norint jas išsaugoti žiemai galima rinktis šaldymą arba džiovinimą. Žemuoges ir mėlynes rekomenduojama šaldyti neplautas, o šaldiklio temperatūra turėtų būti 20–25 °C šalčio. Derėtų naudoti tik drėgmei ir garams atsparius indus. Jei naudojate polietileno maišelius, prieš juos užsandarindami išspauskite orą ir palikite 1 cm tarpą – šaldamos uogų sultys gali plėstis.
Jei norite uogas džiovinti, rinkitės tik gerai sunokusias ir sausas. Galite rinktis specialų džiovinimo įrenginį arba apvytinti pavėsyje ir džiovinti ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Tokios uogos itin tinkamos arbatoms gardinti.
