Mityba lemia 50 proc. mūsų sveikatos
„Genai lemia tik 10-20 proc. žmogaus sveikatos“, – sako gydytojas V. Urbonas. Anot jo, didelę reikšmę sveikatai turi aplinka, kurioje augame, gyvename, jos tarša, mityba, gyvenimo būdas. Pastarieji du veiksniai lemia net 50 proc. sveikatos.
Gydytojo teigimu, pastaruoju metu atsigręžiama į vaiką medicinoje. „Vaikystė yra tas periodas, kai galime padaryti ženklią įtaką sveikatai. Į sveikatą turime investuoti, kol vaikas dar auga, nes tuo metu žmogaus vystymasis pats sparčiausias“, – teigia V. Urbonas.
Jis atskleidžia, jog itin populiarėja terminas – 1000 pirmųjų gyvenimo dienų. Į jas įskaičiuojamas nėštumas ir pirmi du žmogaus gyvenimo metai. Anot gydytojų, tai svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis, kuomet mityba ir aplinka vaikui yra ypač svarbu.
Nėščiosios mityba ir pienas
„Nėščiosios mityba yra ypač svarbi būsimo vaiko sveikatai“, – sako gydytojas. Jis įvardina keletą elementų, kuriuos turėtų vartoti nėščios moterys: tai folio rūgštis, kuri apsaugo būsimą vaiką nuo nervų sistemos apsigimimų, D vitaminas, jodas, kuris lemia didesnį vaikų intelektualinį koeficientą, omega-3 riebalų rūgštys. Anot jo, žindyvės mityba lygiai taip pat svarbi, kaip ir nėščiosios.
Visi žino, jog pienas yra ypač svarbus kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Gydytojo teigimu, vaiką žindyti rekomenduojama bent jau pusę metų nuo jo gimimo. Daugelis yra linkę per greitai pakeisti motinos pieną pieno mišiniais. „Visi pieno mišiniai yra toli iki mamos pieno“, – teigia V. Urbonas. Todėl jis rekomenduoja pieno mišinius naudoti tik esant būtinybei, pavyzdžiui, kai pati motina negali suteikti pieno savo vaikui.
„Problema ta, jog daugelis mano, kad yra kažkoks maistas – panacėja (vaistas nuo visų ligų – DELFi). Deja, tokio maisto nėra. Netgi mamos pienas nėra panacėja“, – tikina gydytojas. Visgi, motinos pienas yra reikalingas kūdikiui ne tik dėl mitybos, bet ir dėl atsparumo infekcijoms. Įrodyta, jog žindymas apsaugo nuo infekcinių ligų.
Ko derėtų nepamiršti vaiko mityboje?
Anot gydytojo, praktika rodo, jog geležies kiekis vaikų mityboje dažnai būna nepakankamas. „Geležis labai svarbi smegenų aprūpinimui deguonimi, kognityvinių funkcijų vystymuisi, mažakraujystės profilaktikai“, – sako V. Urbonas.
Dėl šios priežasties jis nerekomenduoja vaikų mityboje taikyti vegetarizmo ir veganizmo. „Tačiau su gera priežiūra laikantis tokios mitybos taip pat galima užtikrinti pakankamą geležies kiekį“, – prideda gydytojas. Tad jei ruošiatės auginti vaiką vegetaru ar veganu, privalote atsakingai sudėlioti jo valgiaraštį, jog pasirūpintumėte reikiamu geležies ir kitų medžiagų suvartojimu.
„Vitaminas D dabar taip pat labai opi problema. Žmonės bijo melanomos (odos vėžio – DELFI), todėl gausiai tepasi kremu nuo saulės, taip stabdydami vitamino D įsisavinimą“, – teigia gydytojas. Anot jo, atlikti tyrimai parodė, jog vis dažniau suaugusiems žmonėms trūksta vitamino D, o to pagrindinė problema – kremai nuo saulės.
Pasak V. Urbono, vaikų mityba skiriasi nuo suaugusiųjų dar ir tuo, jog vaikams iki 3 m. riebalai mityboje turi būti neribojami. „Riebalai turi sudaryti 40 proc. paros energijos poreikio, kadangi augantis vaikas išeikvoja daug daugiau energijos, nei suaugęs žmogus“, – rekomenduoja V. Urbonas.
Anot jo, vengtini vaikų mityboje produktai yra sultys ar cukrumi saldintai gėrimai, cukrus, ryžių gėrimas. Cukraus negalima duoti vaikui iki 2 m. ir reikėtų riboti jį vyresniame amžiuje. Taip pat iki 12 mėn. amžiaus neturėtų būti valgomas medus. Žinoma, greitas maistas ir miltiniai produktai taip pat nėra rekomenduojami vaikams, nes skatina nutukimą.
