Lietuvos Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje nuskendo 133 suaugusieji ir 9 vaikai. Šiemet, dar tik prasidėjus maudynių sezonui, nuskendo jau 21 žmogus.
Ar žinote saugaus elgesio vandenyje taisyklės? Kodėl skęsdamas žmogus nesišaukia pagalbos bei kodėl vaikus reikia saugoti ne tik prie vandens telkinių?
Įsivertiname savo galimybes
Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul-Zadvornaja sako, kad norint patikrinti, ar esi geras plaukikas, turi atsakyti į keturis klausimus:
1. Ar aš galiu nuplauti 200 m be sustojimo?
2. Ar galiu išsilaikyti vandenyje 20 minučių, naudojant minimalias kūno jėgas?
3. Ar moku valdyti savo kvėpavimą?
4. Ar moku orientuotis po vandeniu?
Svarbu neiti maudytis vieniems, kaskart įvertinti savo jėgas ir telkinio pavojingumą. Į vandenį nereikėtų lipti sukaitus, pavalgius, pavargus ar apsvaigus. Taip pat vertėtų vengti nepažįstamų vietų ir nesimaudyti žaibuojant. Maudantis upėje, dėmesį atkreipti reikėtų į sroves ir kintantį dugną, jūroje – į bangas, duobes ir sroves.
„Pagrindinė taisyklė – nekovoti su gamtos stichija, o stengtis išlikti ramiais. Plaukti reikia pasroviui, tačiau įstrižai, jog artėtumėte prie kranto. Svarbu neplaukti prieš srovę, nes taip tik išnaudosime savo jėgas“, – tikina V. Šadiul-Zadvornaja.
Skęstantis žmogus pagalbos nesikviečia
Klaidinga manyti, anot sveikatos stiprinimo specialistės, jog skęstantis žmogus kviesis pagalbos, garsiai šauks. Tai apgaulinga nuomonė, nes žmogui skęstant, jis prigeria šiek tiek vandens, todėl kvėpavimo takai įjungia apsauginius mechanizmus. Gerklos užsispazmuoja, žmogus negali prigerti daugiau vandens, bet taip pat jis negali iškvėpti ar įkvėpti, todėl negali išleisti jokio garso.
„Tokioje būsenoje žmogus pradeda panikuoti, mosčioti rankomis, šokčioti, kosėti. Jei suaugęs žmogus tokios būsenos paviršiuje gali išsilaikyti apie minutę, tai vaikas tik apie 20 sekundžių“, – sako V. Šadiul-Zadvornaja.
Profesionalus gelbėtojas Aleksandras Siakki teigia, kad daugelis poilsiautojų dažniausiai nežino nei kokių veiksmų imtis pamačius skęstantįjį, nei kaip elgtis pačiam patekus į pavojų vandenyje. „Dažniausiai žmonės skęsta, nes pajunta, jog nebegali kontroliuoti situacijos,“ – patirtimi dalijasi gelbėtojas. Vyras teigia, kad kiekvienam, patekusiam į pavojų, svarbiausia yra nepulti į paniką.
Profesionalus gelbėtojas pabrėžia, kad viena didžiausių poilsiautojų klaidų – tai savo plaukimo įgūdžių ir jėgų pervertimas. Žmonės, kurie puola gelbėti skęstantįjį, neįvertina į pavojų patekusio žmogaus patiriamos panikos. Tam, kad nelaimė nesibaigtų tragiškai, net ir geriausi plaukikai turėtų žinoti kaip tai daryti taisyklingai.
Vaikai vandens telkinius randa neįprasčiausiose vietose
Specialistai primena, jog negalima prie vandens telkinių mažamečius palikti vienus, tačiau Žana Skridlienė, vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo mokytoja sako, jog yra begalė netradicinių vietų, kur vaikai atranda pavojingą vandenį. Tai gali būti neįprasti daiktai, kaip kibiras vandens, fontanas ar nedidelis griovys, pilnas lietaus vandens.
„Jei vaikai maudosi baseine, tėvai turi juos prižiūrėti. Tačiau pasibaigus maudynėms baseino vandenį reikėtų išleisti arba jį baseiną aptverti. Taip pat nepalikti baseine žaislų, nes vaikas jų siekdamas, gali tiesiog įkristi“, – sako Ž. Skridlienė.
Mokytoja pastebi, jog prižiūrint vaikus prie vandens, svarbu juos iš tiesų prižiūrėti, o ne kalbėti telefonu, rašyti žinutes ar naršyti socialiniuose tinkluose. Taip pat priduria, jog vaikų prižiūrėti neturėtų ir vyresnieji vaikai, nes neturi įgūdžių įvertinti visus pavojus.
Vaikus reikia supažindinti su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis jiems suprantamu būdu: kartu skaityti įspėjamuosius ženklus, bei patiems laikytis taisyklių. Būtent iš tėvų pavyzdžio vaikai geriausiai mokosi.
Pasak Ž. Skridlienės, tėvai neturėtų atsakomybės primesti kitiems. Nereikia tikėtis, jog jūsų vaikus prižiūrės gelbėtojas, nes jis tik dirba savo darbą ir išgelbės, jei bus pavojus, tačiau prižiūrėti asmuo turėtų tėvai.
