O štai odos paviršių aplink žaidą patepti spiritiniu tirpalu, kuris sumažina bakterijų kiekį ant odos, pasak profesoriaus, visuomet naudinga. Žaizda, kurioje yra mažiau blogųjų bakterijų, galinčių sukelti infekciją, gyja žymiai greičiau. Tam tinka spiritas, bei kitos priemonės, pagamintos alkoholiniu pagrindu.
Didelė dalis žaizdų, įsipjovus virtuvėje, lauke ar miške, užgyja savaime, todėl didelio pavojaus kiekvienoje žaizdoje nėra. Tačiau kai kurios žaizdos linkusios supūliuoti, įsimetusi infekcija gali sukelti didelį pavojų.
„Aš siūlyčiau visiems, kurie susižalojo bet kokiu būdu, nepriklausomai nuo sužalojimo veiksnio, atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta žaizdoje. Jei atsiranda skausmas, tinimas, temperatūra, tuomet ta žaizda tikrai gali būti pavojinga, nepaisant to, jog ji galėjo būti nedidelė“, – sako prof. R. Rimdeika.
Gydytojas pabrėžia, jog be dezinfekcijos, taip pat svarbus ir žaizdos aptvarstymas.
„Jei lepius augalus mes auginame apdengę plėvele, tuomet lygiai taip pat mūsų sužaloti audiniai reikalauja šiokios tokios apsaugos iš išorės. Tvarstis visuomet padeda žaizdos gijimui, jį paspartina. Bet tvarsčio žaizda gali būti žalojama prilipdama prie avalynės, patalynės, drabužių. Gali lengviau įsimesti infekcija. Taigi aš visuomet siūlyčiau žaizdą sutvarstyti“, – tikina profesorius R. Rimdeika.
Anot jo, tam nereikia brangių priemonių, užtenka užklijuoti įprastinį medvilninį ar marlinį tvarstį. O jei žaizda didesnė, medikai patars, kokį tvarstį ir kada naudoti. Tačiau Kauno klinikų profesorius pabrėžia, jog, jei žaizdoje susiformavo šašas, į jį reikėtų žiūrėti kaip į biologinį tvarstį – pats organizmas sutvarstė žaizdą. Nereikėtų jo draskyti, bandyti nulupti, tegul žaizda sugyja po šašu, tuomet rezultatas bus kur kas geresnis, nei visai be jokio tvarsčio.
Paklaustas apie mitus, jog esą žaizda geriau gyja, kai ją palaižai pats ar duodi palaižyti šuniui, medikas sako, jog žmogui bet kokiu atveju žaizdos laižyti nereikėtų. Žmogaus ir daugelio gyvūnų burnoje yra bakterijų, kurios priešingai, gali paskatinti žaizdos infekciją, pūliavimą ir kitus negerus pokyčius žaizdoje.
„Dėl šunų aš nesiginčysiu, sakoma, jog šunų seilės turi antiseptinių savybių, mažinančių bakterijų kiekį žaizdoje, tačiau tokių moksliškai pagrįstų įrodymų mes neturime“, – tikina prof. R. Rimdeika.
