Gyvename pernelyg steriliai?
Lietuvoje taip pat daugėja pacientų, besiskundžiančių įvairiomis alergijos formomis. Vilniaus Santaros klinikų gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas teigia, kad nėra ko labai stebėtis, juk mūsų gyvenimo stilius – vakarietiškas, gyvename pernelyg sterilioje aplinkoje, susiduriame su didele aplinkos tarša. Dėl to žmogaus organizmas tampa jautresnis įvairiems dirgikliams. Simptomų atsiranda tada, kai įsijautrinęs organizmas kontaktuoja su alergenu.
„Polinkis sirgti alerginėmis ligomis susijęs su mūsų genais, DNR, kurią paveldime iš tėvų, – teigia K. Černiauskas. – Jeigu du alergiški žmonės susilaukia vaiko, didelė tikimybė, kad ir jis bus alergiškas.“
Mes paveldime polinkį sirgti alergija, tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų aplinkos, gyvenimo būdo. Alergiją gali išprovokuoti labai daug veiksnių, kad ir ankstyvas antibiotikų vartojimas ar tai, jog gyvename pernelyg „higieniškoje“ aplinkoje. „Gerosios bakterijos turi įtakos mūsų imuninei sistemai. Turime gauti mikrofloros, prie kurios žmogus įpratęs nuo seniausių laikų“, – teigia gydytojas alergologas.
Mus supančios aplinkos švara gali būti mums visiškai nenaudinga. Todėl kartais pasitaiko netgi pakankamai radikalių rekomendacijų, kad dar besilaukianti kūdikio moteris turėtų lankytis natūraliame ūkyje, kuriame verčiamasi tradicine gyvulininkyste, galėtų paglostyti karvę ir išgerti nepasterizuoto pieno.
Į naujas toksines medžiagas reaguojame nevienodai
Neretai galvojame, kad mūsų organizmas tampa jautresnis įvairiems dirgikliams todėl, kad aplinkoje daugėja įvairių naujų neatpažįstamų medžiagų, svetimų žmogaus organizmui ir todėl imuninė sistema lengviau joms įsijautrina. Gydytojas alergologas teigia, kad į neatpažįstamas medžiagas kiekvienas organizmas reaguoja labai individualiai, o kontaktinės alergijos nėra tiek paveldimos, kaip šienligė, astma ar atopiniai dermatitai.
Alergija gali pasireikšti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek ir brandžiame amžiuje.
„Žmogus nuo gimimo dažniausiai nėra iš karto alergiškas. Bet gali būti, kad jis turi polinkį alergijai atsirasti“, – dėsto medikas.
Maži vaikai serga tipinėmis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu ar maisto alergija, o alerginę slogą retai turi, nes paprastai ji prasideda vėliau. Kai kuriems ji pereina į kvėpavimo takų susirgimus. Vėlesniame amžiuje gali varginti alerginės slogos, bronchinė astma, kontaktiniai dermatitai. Brandžiame amžiuje dažnesnė medikamentinė alergija. Tačiau viskas yra labai individualu. Alerginiai susirgimai neturi griežtų amžiaus ribų.
Tenka kartoti tyrimus
Ar paprasta alergiją nustatyti? „Kartais tai padaryti labai paprasta, nes neretai pacientai ir patys žino, kas jiems sukėlė alergiją. O kartais pasireiškia ligos, tik imituojančios alergiją. Pavyzdžiui, dilgėlinė galėtų būti tipiškas alerginės reakcijos pavyzdys, tačiau šios bėrimus žymiai dažniau gali sukelti ir kitos priežastys, tad jie gali būti ir nealerginio pobūdžio. Štai astma gali būti tiek alerginė, tiek ir nealerginė. „Tikroji diagnozė išaiškėja bendraujant su pacientu bei atliekant tyrimus (odos testus, kraujo tyrimus).
Kartais, norint įrodyti alergiją, tenka atlikti ir provokacinius tyrimus, pavyzdžiui, duoti pacientui suvalgyti įtariamo maisto produkto ar išgerti tam tikrų medikamentų“, – pasakoja alergologas. Po to stebima paciento būklė. Gali būti, kad iš pradžių pacientas būna alergiškas vienai kokiai medžiagai, o vėliau organizmo įsijautrinimas ir simptomus sukeliančių alergenų skaičius išauga. Pavyzdžiui keturmetis gali būti alergiškas namų dulkių erkėms ir tai provokuoja alerginę slogą, bet yra didelė tikimybė, kad bent jau įkvepiamų alergenų ratas plėsis ir atsiras alergija žiedadulkėms, šunims, katėms... Todėl dažnai tyrimus reikia kartoti. Ypač jeigu atsiranda naujų simptomų.
Grėsmė gyvybei
Pavojingiausia – anafilaksinė reakcija, kai į alergeną sureaguoja visas organizmas. Tokiu atveju ne tik pasireiškia bėrimai, bet ir žmogus dūsta, pradeda tinti gerklos, krenta kraujo spaudimas. Tai ypač pavojinga sisteminė alerginė reakcija, nes žmogui gresia mirtis. Anafilaksija gali įvykti bet kuriame amžiuje. Tokia sisteminė alerginė reakcija gali pasireikšti po vabzdžių įgėlimo, taip pat nuo vaistų ar maisto produkto. „Kasmet nuo įgėlimo Lietuvoje miršta po kelis žmones“, – teigia K. Černiauskas.
Medikas sako, kad jeigu žmogui kada nors yra pasireiškusi minėta pavojinga gyvybei reakcija, jis turėtų ypač saugotis. Jeigu nėra aišku, kas sukėlė tokią reakciją stengiamasi turimais tyrimo būdais nustatyti reakcijos kaltininką. Be abejo, tai žinant, to produkto reikia griežtai vengti. Tokiam pacientui patariama visada turėti adrenalino tirpalo. Be to, žmogus turi būti apmokytas, kaip teisingai elgtis kritinėje situacijoje. Pacientas turi žinoti visas galimas rizikas.
Pacientus stebinantis gydymo būdas
Pavasarį padaugėja žmonių, besiskundžiančių alergija žiedadulkėms. Simptomai gali būti pakankamai sunkūs, tad prireikia specialistų pagalbos. Ar turint sezoninę alergiją galima simptomams užbėgti už akių? Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas K. Černiauskas sako, kad tokiais atvejais reikėtų sekti žiedadulkių prognozes, išsiaiškinti, kada padaugėja žiedadulkių koncentracija ore ir pora dienų prieš pradėti vartoti antihistamininius vaistus.
Alergiją žiedadulkėms turintis žmogus privalo žinoti, ko jam vengti. Į lauką geriau tokiomis dienomis neiti, ypač pirmoje dienos pusėje. Būtina sekti, kada padidėja oro tarša, yra daug dulkių, didelė žiedadulkių koncentracija. „Tokiems žmonėms gana dažnai veiksmingas gydymas – pripratinimas prie žiedadulkių. Imunoterapijos esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno. Pamažu dozės didinamos, kol organizmas nujautrinimas, ir imuninė sistema pradeda į jį nereaguoti – tada yra veikiama ligos priežastis“, – veiksmingą gydymo būdą pristato alergologas. Imunoterapija sukuria imuninės sistemos toleranciją.
Neretai žmonės nustemba išgirdę apie tokį gydymo būdą, tačiau jam jau daugiau nei 100 metų ir jis pakankamai veiksmingas, padedantis žmogui pasveikti. „Taikant šį gydymo būdą, kai organizmas kontaktuoja su alergenu, dažniausios yra vietinės reakcijos (patinimas, paraudimas), kurios paciento paprastai nevargina“,– sako medikas. Gydytojas sprendžia, kada galima taikyti imunoterapiją, o kada ne. Kad būtų galima išvengti nepageidaujamų reakcijų, būtina pacientui bendradarbiauti su gydytoju. Imunoterapija – pakankamai saugus gydymo būdas, todėl drąsiai pacientams skiriamas. Be to, jis padeda užbėgti už akių ligos progresavimui, alergenų rato plėtimuisi. Tad ankstyvas gydymas yra pakankamai svarbus.
Alergija – neišgydoma?
Ar alergija yra išgydoma? „Visiškai jos išgydyti nelabai įmanoma, tačiau taikant tinkamą gydymo būdą, tikrai galima pasiekti ilgalaikį teigiamą efektą, gerai kontroliuoti ligą. Be to, kartais pakanka laikytis principo – nėra kontakto su alergenu, nėra ir simptomų“, – teigia gydytojas. Gydymo efektyvumas priklauso ir nuo paciento atvirumo gydymo metu.
„Kartais pacientai ne viską sako, nepaiso gydytojo rekomendacijų“, – patirtimi dalijasi alergologas. Gydymo efektyvumas taip pat priklauso ir nuo individualių dalykų, nuo paties organizmo, juk alergenas sudarytas iš įvairių komponentų ir įsijautrinimas jiems gali būti skirtingas. „Visi esame labai skirtingi, todėl ir skiriasi gydymo būdai bei jo efektyvumas“, – pabrėžia specialistas.
Svarbūs kasdieniai valgymo įpročiai
Vis daugėja ir maistui alergiškų žmonių. Tai priklauso nuo įvairių faktorių. „Įtakos alergijai atsirasti turi ir mūsų kasdieniai valgymo įpročiai. Vis daugiau vartojame ir tokių produktų, kurių anksčiau iš viso nevalgydavome“, – sako K. Černiauskas.
Kokias mitybos klaidas dažniausiai darome? Gydytojas atkreipia dėmesį, kad dėl alergijos kreipiasi ir visiškai ekologiškai gyvenantys žmonės, todėl pastebėta, kad tie patys produktai kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Net jei valgysime vien ekologiškus produktus, dar nereiškia, kad nekentėsime nuo alergijos. Be to, šiais laikais visiems prisiminti senus laikus ir gyventi visiškai natūraliai būtų sunku, tad svarbiausia, pasak alergologo, – viską daryti su protu ir jausti saiką. Tiek renkantis maisto produktus, tiek ir juos vartojant. Bet kokie kraštutinumai nėra sveika.
