Kuo greičiau – tuo geriau
„Į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką kreipiasi pacientai, kurių iki trečdalio veidai iškritę: supūliavę, atsidalinę audiniai, – tai paskutinės burnos vėžio stadijos padariniai, – sako gydytoja VUL Žalgirio klinikos direktorė prof. dr. A. Pūrienė
Gydytoja prof. dr. A. Pūrienė vis dar stebisi jos praktikoje pasitaikančiais tokiais atvejais. Atrodo, veidas – nosis, burna, lūpos, žandai, liežuvis – toks matomas ne tik sau veidrodyje, bet ir artimiesiems, draugams. „Vis dėlto kai kurie pacientai svarbių ženklų dažnai nepastebi ar nekreipia dėmesio, savimi tinkamai nepasirūpina, kreipiasi vėlai, o tada reikia įdėti labai daug pastangų norint išgelbėti žmogų, – sako gydytoja.
– Viskas, kas burnoje pasikeitė – atsirado žaizdelė, guzelis, gumbelis burnoje ar gerklėje, neįprastas kraujavimas, skausmas, aptirpimas burnoje, sunkumas ar skausmas kramtant ar ryjant, burnos gleivinės paraudimas, pabalimas, padidėjęs limfmazgis, ilgam pakimo balsas ar visoks kitoks pakitimas nedingsta per dvi savaites, ypač, jei to anksčiau nebuvo, būtinai reikia eiti ir pasitikrinti. Tai gali būti ir burnos vėžio pradiniai pakitimai“.
Periodontologė taip pat ragina gydytojus odontologus būti budresnius ir, jei paciento burnos būklė ar pakitimai nėra aiškūs, kuo greičiau siųsti konsultuotis pas gydytojus specialistus ir atlikti detalesnius tyrimus.
„Pirmose burnos vėžio stadijose kartais užtenka tik chirurginio tipo gydymo. Tai priklauso nuo vėžio tipo, – sakė VUL Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgas Andrius Talijūnas. – Po operacijos žmogus netgi išleidžiamas namo. Jei burnos vėžys jau yra išplitęs, tai gali būti, kad reikės chemoterapijos.“
Gydytoja prof. dr. Pūrienė pastebi, kad žmonės nemažai žino apie vėžio tipus – žino, kad įvairiose kūno dalyse jis gali išsivystyti, bet burna ir veidas dažnai pamirštami.
„Vėžys gali išsivystyti burnos gleivinėje, žandikauliuose, seilių liaukose, lūpų srityje, veide, praktiškai gali būti visuose burnos audiniuose“, – sako prof. dr. Pūrienė. Kai kada net ir gydytojams vėžys sunkiai identifikuojamas, todėl atliekami specialūs tyrimai. Pradiniams pakitimams diagnozuoti reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai.
Kas sukelia?
Gydytoja prof. dr. A. Pūrienė sako, kad pirmiausia dėl burnos vėžio turi skubėti pasitikrinti rūkoriai, taip pat alkoholį vartojantys žmonės. Tabakas ir alkoholis dirgina jautrią burnos gleivinę, ir jei ji žeidžiama nuolat, susikuria palanki aplinka piktybinei ląstelių transformacijai – vėžiui išsivystyti.
Vėžiui išsivystyti burnoje turi reikšmės nevisavertė mityba, vitaminų trūkumas, nevaloma burna, nekokybiški protezai, virusinės ligos paveldimumas, saulės šviesa, profesiniai veiksniai.
„Negerai, kad plona trapi burnos gleivinė nuolat dirginama. Lašas po lašo ir akmenį pratašo, o gleivinė nėra akmuo. Tai jautrus ir subtilus audinys, kurio negalima nuolat dirginti“, – teigia prof. dr. A. Pūrienė.
Šių žalingų įpročių neturintys asmenys neturėtų likti ramūs. Sintetiniai prieskoniai, aštrus maistas taip pat itin dirgina gleivinę.
„Nukramtytas sausas lūpas labiau pažeidžia ne tik virusai, bet ir kiti veiksniai. Šaltuoju metų laiku lūpų lyžtelėjimas – blogas įprotis. Seilės sausina lūpas. Net ir tokie nekalti veiksniai gali paskatinti burnos vėžį, – pasakojo periodontologė prof. dr. A. Pūrienė.
– Lėtinis ilgalaikis protezų trynimas taip pat gali būti šios ligos priežastis. Protezai turi būti pritaikyti – tai yra odontologo darbas. Jei protezai nepatogūs, jie turi būti koreguojami.“
Daugėja užsikrėtusių papilomos virusu. Šis virusas gali išlikti latentinėje fazėje, tačiau, veikiant kitiems rizikos veiksniams, gali sukelti gleivinių pažeidimus, galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai. Būtina gydyti atsiradusias burnos gleivinėje papilomas, odos karpas.
Suteikia nemokamą galimybę
Gydytoja prof. dr. A. Pūrienė jau ketvirtus metus iš eilės inicijuoja nemokamą pacientų apžiūrą dėl burnos vėžio. „Ši liga sėkmingiausiai gydoma priešvėžinėje arba pirmoje stadijoje, tačiau šios ligos užklupti žmonės patys to dažniausiai nepastebi, nes iš pradžių nepradeda skaudėti, nepasirodo ryškesnių požymių, – sako gydytoja. – Dalis susirgusiųjų neigia savo ligą, nes bijo išgirsti vėžio diagnozę ir taip praleidžiamas geriausias laikas pradėti gydyti. Kai diagnozuojama vėliau, dažniausiai daug sunkiau pasiekti gerų gydymo rezultatų ir tam reikia dėti ypatingų pastangų, gydymui valstybė turi skirti daug lėšų."
Vis dėlto prof. dr. A. Pūrienė visus ramina: „Medicina labai smarkiai pažengusi į priekį. Kuo žmogus anksčiau kreipiasi, tuo lengviau galima jam padėti. Kai kurie žmonės galvoja, kad jei jau jiems vėžys, jie su tuo susitaiko ir nesikreipia pagalbos. Taip neturėtų būti.“
Burnos vėžio akcijoje dalyvaus daug specialistų: periodontologai, burnos chirurgai ir veido žandikaulio chirurgai, onkologai ir patyrę gydytojai odontologai.
„Siekiame paskatinti žmones labiau prižiūrėti save, paaiškinti jiems – nedelsite nei vienos dienos, nuo to bus tik geriau, – pasakojo prof. dr. A. Pūrienė. – Reikia nereikia, bet jei ateisite ir pasitikrinsite, išeisite ramus.“
Kviečia pasitikrinti
Gydytoja periodontologė A. Pūrienė primena auksinę taisyklę – pas odontologą bent du kartus per metus apsilankyti turi net ir niekuo nesiskundžiantis žmogus. Ne tik dantis, bet ir burną apžiūrėjęs specialistas gali pastebėti tai, ko jūs galite nepamatyti ir skirti rekomendacijas, o jei pakitimai neaiškūs net ir odontologui, jis pacientą nusiųs kitiems specialistams.
„Jei pacientui atrodo, kad gydytojas ne viską pažiūrėjo ir pakomentavo, pacientas pats turi pasakyti – gydytojau, man čia neaišku. Gydytojas pakomentuos, kas yra, arba nusiųs pas kitus specialistus, kurie daugiau ką pasakys“, – primena prof. dr. A. Pūrienė.
Periodontologai, burnos chirurgai ir veido žandikaulio chirurgai detaliau apžiūrės burnos būklę, atliks tyrimus.
Būtent šie specialistai pasirengę nuo vasario 5 iki 28 d. nuodugniai apžiūrėti pacientus, norinčius pasitikrinti dėl burnos vėžio.
Į tam tikras įstaigas pasitikrinti galima atvykti ir be siuntimo – paslauga bus suteikta nemokamai, tačiau, kaip pasakojo periodontologė prof. dr. A. Pūrienė, neretai dėl vienos ligos atvykstantiems pasitikrinti žmonėms randama ir kitų ligų, kurioms reikalingi papildomi mokami tyrimai. Tokiu atveju gydytoja rekomenduoja vis dėlto iš šeimos gydytojo ar odontologo gauti siuntimą, kuris padengs kitas tyrimų išlaidas, jei to prireiks.
„Per ketverius metus patikrinome daugiau nei 6 000 pacientų dėl burnos vėžio. Radome visko – ikivėžinių būklių, jau pažengusio vėžio bei kitų susirgimų, kurių žmonės nė neįtarė“, – pasakojo prof. dr. A. Pūrienė. – Šios kategorijos pacientai turi būti priimami labai greitai, nes skaičiuojami gyvenimo metai, mėnesiai, valandos.“
Akcijoje dalyvavusios ir dalyvausiančios įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos,VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninė, VšĮ Šiaulių centro poliklinika, VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, UAB „Periodont“, Aukštaitijos implantologijos klinika, E. Kunčiuvienės įmonė „Neodenta“.
Daugiau informacijos apie galimybę pasitikrinti – netrukus DELFI bei www.zalgirioklinika.lt
