Nors daugeliui nuskambės keistai, tačiau tai yra kraujas. Į klausimus apie šį ypatingą organą ir jo tyrimus atsako Santaros klinikų Hematologijos ir bendrosios citologijos konsultantė doc. dr. Rėda Matuzevičienė.
– Kuo kraujas yra toks ypatingas organas?
– Šis organas skiriasi nuo mums įprastų organų tuo, kad yra skystos būklės ir gana greitai praranda šią savybę, jei yra atskiriamas nuo gyvo žmogaus organizmo. Įdomu tai, kad mirusio žmogaus kraujas atskyrus jį nuo organizmo išlieka skystas, o gyvo – kietėja, t. y. sukreša.
Žmogaus audinių ar organų mėginio tyrimai medicinoje vadinami biopsijomis. Nesuklyskime, kraujo tyrimas yra lygiai tokia pati biopsija, kaip ir bet kurio kito organo ar audinio! Skiriasi tik tai, kad būdamas skystas kraujas gali suteikti nepalyginamai daugiau informacijos. Taip yra dėl to, kad kraujas priklauso jungiamųjų audinių kategorijai ir jame kaupiasi visame organizme susidarančios medžiagos. Skysta kraujo būklė leidžia ištirti ne tik ląstelinę jo sudėtį, bet ir skystosios dalies – plazmos arba serumo – sudėtį.
– Daugelis esame davę kraujo vadinamajam bendrajam kraujo tyrimui (BKT) atlikti. Ką jis atskleidžia specialistams?
– Vienas dažniausių kraujo ląstelių tyrimų yra bendrasis kraujo tyrimas, kartais dar vadinamas bendru kraujo vaizdu ar bendraklinikiniu kraujo tyrimu. Tarp profesionalų populiarus pavadinimas „hematologinis kraujo tyrimas“, tačiau jis nėra teisingas kalbiškai. Gydytojai mėgsta šį tyrimą, nes per trumpą laiką gali gauti daug svarbios informacijos apie paciento organizme galimai vykstančius procesus ir jų priežastis.
– Vis daugiau žmonių domisi medicina, sužino apie kraujo sudėtį ir jo dalelių normas. Kai kurie mano sugebantys patys įvertinti savo organizmo būklę pagal kraujo tyrimo rezultatus. Ar kraujo ląstelių tyrimą verta atlikti savo iniciatyva?
– Bendrasis kraujo tyrimas priklauso atrankinių laboratorinių tyrimų kategorijai ir jo paskirtis – patikrinti, ar organizme vyksta patologiniai procesai. Šis tyrimas padeda nustatyti ligas, kurios netiesiogiai pasireiškia kraujo pokyčiais (pvz., kraujavimas iš virškinamojo trakto, pasireiškiantis mažakraujyste), kraujo reakcinius pokyčius į patologiją (pvz., neutrofilija dėl infekcijos, eritrocitozė dėl kvėpavimo nepakankamumo) ir kraujodaros sistemos ligas (pvz., kraujo vėžį).
Remiantis BKT rastais pokyčiais, gydytojai sprendžia, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti, kad būtų galima nustatyti kuo tikslesnę ligos diagnozę. BKT rezultatus reikia mokėti interpretuoti gretinant juos su kitų medicininių tyrimų duomenimis. Taigi mėginti tirtis kraują savo iniciatyva be specialisto konsultacijos nėra tikslinga.
– Ar visoks kraujas tinka bendrajam kraujo tyrimui?
– Pacientai turėtų žinoti, kad prastas pasiruošimas tyrimui gali lemti klaidingus tyrimo rezultatus ir jų interpretaciją. Idealu, jei kraujas imamas iš venos, pailsėjus, nevalgius, nesant emocinio susijaudinimo. Tokias sąlygas realu užtikrinti gulint ligoninėje po nakties poilsio. Nesant galimybės tirti veninį kraują, kai kuriems rodikliams tinka ir kapiliarinis kraujas („iš piršto“), tačiau teisingai jį paimti yra dar sudėtingiau.
– Ką gali parodyti bendrojo kraujo tyrimo rezultatai?
– Kiekybinio kraujo ląstelių tyrimo metu nustatomas absoliutus ir santykinis ląstelių kiekis kraujo tūryje. Vertinamas rodiklių nuokrypis nuo normalių verčių, jų tarpusavio santykio pokyčiai. BKT suteikia informaciją apie visus tris kraujodaros kamienus: raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus) ir krešėjimo plokšteles (trombocitus).
Sumažėję raudonųjų kraujo ląstelių rodiklių pokyčiai byloja apie mažakraujystę, o jų padidėjimas gali rodyti skysčių trūkumą arba pernelyg didelį kaulų čiulpų aktyvumą, sukeliantį eritrocitozę.
Maži baltųjų kraujo ląstelių rodikliai rodo organizmo atsparumo sutrikimus, kuriuos dažnai sukelia kaulų čiulpų nepakankamumas, o padidėję rodikliai būdingi įvairiems reakciniams pokyčiams (fizinis sužeidimas, infekcija) arba kraujo vėžiui.
Trombocitų kiekio sumažėjimas ne visada reiškia krešėjimo sistemos nepakankamumą, o dideli rodikliai beveik visada rodo padidintą polinkį trombozėms.
Be ląstelinės kraujo sudėties, kraujo analizatoriai išmatuoja ir hemoglobino koncentraciją – pagrindinį mažakraujystės vertinimo rodiklį.
Kiekybinis kraujo ląstelių tyrimas šiais laikais atliekamas automatiniais hematologiniais analizatoriais. Modernūs hematologiniai analizatoriai ne tik nustato ląstelių kiekius, bet ir apskaičiuoja diagnostiką lengvinančius kraujo rodiklių indeksus, turi galimos kokybinės patologijos aptikimo sistemą.
– Kokias galimybes suteikia modernios kraujo ląstelių tyrimo technologijos? Ar galėtume sakyti, kad jas naudodami apie žmogaus sveikatą sužinome daugiau, tiksliau?
– Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre bendrieji kraujo tyrimai atliekami pasaulinės klasės hematologiniais analizatoriais ir ypač aukštą vaizdo kokybę užtikrinančiais mikroskopais, kuriuos valdo didelę patirtį turintys laboratorinės medicinos specialistai. Esant reikalui, kraujo ląstelės ištiriamos itin jautriais tėkmės citometrijos ir molekulinės genetikos metodais. Jie leidžia tiksliai nustatyti kraujo vėžio rūšį, porūšį, nustatyti ligos prognozę, parinkti tinkamiausią gydymo metodą ir patikrinti gydymo efektyvumą. Taip pat atliekami kamieninių kraujodaros ląstelių tyrimai, kurių pagrindu taikoma kaulų čiulpų transplantacija.
Vienu svarbiausių kraujo ląstelių tyrimų išlieka morfologinis, arba mikroskopinis, kraujo tyrimas. Automatiniai analizatoriai leidžia padidinti laboratorijos darbo našumą, atrenka kokybinę patologiją galinčius turėti mėginius morfologiniam ištyrimui. Pastarųjų dešimtmečių inovacijos yra nukreiptos į automatinių hematologinių analizatorių tobulinimą, tačiau pakeisti morfologinį tyrimą atliekančio specialisto jie vis dar negali.